Veikiantys Klaipėdos fontanai – ne tik uostamiesčio puošmena ar puiki vieta atsigaivinti karštą vasaros dieną. Tam tikro kontingento piliečiai juose skalbia kojines, plauna batus, žuvis, o bronzines ir varines fontanų detales vagia bei tempia į metalo supirktuves.
Uostamiesčio fontanus prižiūrinčių bendrovių atstovai sako turintys bent keletą kartų per savaitę juos išvalyti, antraip fontanai greitai užsikimštų ar taptų panašūs į šiukšlių dėžes vandenyje.
Didžiausiu miesto fontanu Danės gatvėje besirūpinančios bendrovės „Bega” technikos direktorius Laimonas Rimkus pasakojo, kad fontaną prižiūrintis žmogus čia apsilanko kiekvieną dieną anksti ryte ir vakare.
„Natūralu, kad parkelis, šalia fontano esantys suoliukai traukia jaunimą – čia jie mėgsta pasiausti, kokį butelį sudaužyti. Tokios veiklos įrodymų mūsų žmogus randa kiekvieną rytą. Sunku įsivaizduoti, kuo pavirstų ši miesto ramybės oazė, jei prižiūrėtojas nepasirodytų bent kelias dienas. Netvarka gimdo netvarką, prie vienos numestos šiukšlės labai greitai atsiranda dar dešimt”, – sakė „Begos” atstovas.
Pasak L. Rimkaus, aplinka šalia fontano turėtų rūpintis Klaipėdos miesto savivaldybė.
„Fontanas – Savivaldybės nuosavybė, mes tik geranoriškai ištiesiame pagalbos ranką, matydami, kad jo priežiūra miestui per brangi. Gaila, bet teigiamos saviraiškos iš jų pusės trūksta. Iki šiol prie fontano nepasodintos gėlės, kai visur Europoje jos jau prieš du mėnesius žydėjo. Manau, tvarkinga ir graži aplinka verstų skverelio lankytojus labiau pasitempti”, – sakė pašnekovas.
L. Rimkaus teigimu, fontano priežiūra dėl išaugusių bendrųjų priežiūros kaštų ir susidėvėjimo bendrovei kasmet atsieina vis brangiau, pastaruoju metu – apie 70 tūkst. litų per metus.
Pinigų miesto puošmenai negaili ir šeštus metus Karlskronos aikštės fontanu besirūpinanti bendrovė „Klaipėdos vanduo”. Bendrovės Vandenruošos departamento direktorius Aidas Birgėla sako, kad čia, kaip ir prie kitų fontanų, ateina ne tik žmonės, vertinantys grožį, bet ir nejaučiantys nė menkiausios pagarbos juos supančiai aplinkai.
„Prieš kelias dienas kaip tik per žinias mačiau reportažą, kaip „bomželis” kojines fontane skalbė. Prasidėjus sezonui žmonės čia ir uogas plauna, ir grybus išdarinėja – visaip teršia”, – pasakojo bendrovės atstovas.
Pasak A. Birgėlos, kenčia ir bronzinės fontano papuošmenos, kurios masina spalvotojo metalo vagis. Todėl kiekvieną rudenį, kai fontanas išjungiamas, metaliniai burbulai ir purkštukai demontuojami. Nors pavasarį į vietą grąžinti burbulai priveržiami neatsukamais varžtais, kurie demontuojant nupjaunami, užpernai vagys vis tiek buvo kelis nugvelbę.
Šveitė žvynus
Anikės fontaną Teatro aikštėje ir fontaną „Laivelis” skvere prie „Meridiano” prižiūri Savivaldybės pasamdyta įmonė „Delagida”. Įmonės direktorius Algis Papreckis teigė, kad fontanas prie „Meridiano” prišiukšlinamas kiek mažiau nei esantis Teatro aikštėje, tačiau baiminosi, kad iš fontano „neišplauktų” laivelis – žalvarinė Petro Balčiaus kompozicija.
Kiekvieną rytą prie Anikės fontano atvažiuojantys darbininkai dažniausiai randa į jį primėtytų cigarečių pakelių arba su celofanu užkimštais purkštukais, o neseniai visą pusdienį plušėjo valydami nuo fontano žvynus.
„Matyt, žvejai anksti rytmetį sugautą žuvį čia valė, nes fontanas buvo visas apkibęs žvynais. Norint iššveisti jį teko išleisti visą vandenį”, – pasakojo A. Papreckis.
„Žvejo” fontaną priešais Klaipėdos apskrities administracijos pastatą prižiūrinti bendrovė „Klaipėdos Smeltė” susiduria su tomis pačiomis problemomis.
Tiesa, bendrovės atstovas spaudai Eugenijus Macius sakė, kad fontano švara besirūpinantys žmonės čia apsilanko kiek rečiau – du kartus per savaitę. Jis taip pat informavo, kad dėl Danės krantinės rekonstrukcijos darbų fontanas laikinai bus išjungtas, tačiau sutvarkius krantinę, jis ir vėl džiugins miestiečius.
