Bus įgyvendinama daugiau pigesnių, bet nebūtinai geros kokybės būstų projektų, dar 10-15 proc. kris būsto nuomos kainos.
Tai teigia lrt.lt kalbinti ekspertai. Taip pat prognozuojama, kad siekdami išvengti keletą metų ir ilgiau galinčios užsitęsti stagnacijos, šalies bankai, savo žinioje turimą, iš nemokių klientų perimtą turtą, jau netrukus imsis realizuoti kainomis, įkandamomis žmogui, gaunančiam standartišką lietuvišką atlyginimą.
Siūlo 1,5 tūkst. litų kainą
Statybų įmonės „Iki raktų” atstovas Justinas Karosas teigia, kad dabar individulaus namo statybos kaina prasideda nuo 1,5 tūkst. Lt už kvadratinį metrą (įskaičiuotas ir darbas, ir medžiagos).
„Lygiai tokį patį statinį, kurį šiemet statome po 1,5 tūkst. Lt, praėjusiais metais statėme po 2,5 tūkst. Lt. Kai kurie darbų įkainiai nukrito 50-70 proc. Statybinių medžiagų kaina – 20-30 proc”, – lrt.lt aiškino jis.
Nekilnojamo ir kilnojamo turto bei verslo vertinimu užsiimančios įmonės „Liturta” nekilnojamo turto vertintojas Valdas Liaudanskas lrt.lt taip pat komentuoja, kad 1,5 tūkst. litų už kvadratinį metrą esą neturėtų gąsdinti neva įtartinu pigumu.
„Aš manau, tai yra visai logiška ir normali kaina. Už tokią kaina galima visai normaliai pastatyti. Dar vienas dalykas, kad statybų mastai – statant vieną namą ar statant dešimt tokių pačių namų – skirtingi dalykai.
Pirmas dalykas yra medžiagų kainos – automatiškai gaunamos nuolaidos didesniam jų kiekiui, antras dalykas – pardavimų sąnaudos. Statant vieną namą kvadratinio jo metro kaina gali būti 1,7 tūkst. Lt., statant tokių pačių dešimt – ir 1,5 tūkst. Lt už kvadratą „, – dėstė jis.
J. Karosas aiškina, jog „1,5 tūkst. litų už kvadratinį metrą akcija padeda susirasti darbo” ir dabar įmonės statybininkai yra „apsikrovę darbais”. Tačiau jis taip pat pastebi, kadšiuo metu tie, kas statosi būstus, „statosi iš grynų, nebe pasiskolintų pinigų”.
S. Jakeliūnas: bankai bus priversti taikytis prie rinkos kainų
Anot finansų analitiko Stasio Jakeliūno, „visi ženklai rodo, kad Lietuvos nekilnojamo turto burbulas buvo labai smarkiai išpūstas ir nekilnojamo turto kainos du tris kartus viršijo realią perkamąją galią, kuri buvo dirbtinai skatinama paskolų”.
Jo teigimu, „būsto pirkimo ir statybų stagnacija tęsis tol, kol neišsivalys visi tie pastatai, kuriuos turi sukaupę bankai, statybų ir nekilnojamo turto bendrovės”.
Anot S. Jakeliūno, nekilnojamo turto bendrovės, kurios dabar turi nemažai neparduotų tiek gyvenamųjų būstų, tiek komercinių patalpų bus priverstos nuleisti kainas iki 1,5-2 tūkst. Lt už kvadratinį metrą.
„Statybininkai, kurie nėra įsiskolinę ir tik dabar atėjo į rinką, siūlo būstus, pastatytus už 1,5 ar 2 tūkst. – ir jie akivaizdžiai laimės. Bankai, norėdami susitvarkyti savo paskolų portfelius, turės iki panašaus lygio nuleisti savo turimų objektų kainas.
Būtent tas 1,5 ar 2 tūkst. už kvadratinį metrą, yra realu standartiškam lietuviškam atlyginimui (pasiskolinus, sukaupt tokių pinigų neįmanoma)”, – teigė analitikas.
V. Katkus: statoma iš ne tokių kokybiškų medžiagų
Tuo metu finansų analitiko Valdemaro Katkaus nuomone, kadangi bankų patirtas „likvidumo šokas” (į bankų žinią perėjusio turto, už kurį išsimokėti nebeįstengia paskolų gavėjai, tačiau ir realizuoti dabar esamom sąlygom jį sudėtinga – lrt.lt) ne tik sustabdė kreditų išdavimą paprastiems gyventojams, bet ir statybų bendrovėms, pastarosios priverstos ieškoti galbūt ne visada geriausių išeičių.
„Iš vienos pusės, mažėja gyventojų pajamos, bet taip pat neužmirškime, kad per pusę metų Lietuvoje kreditų portfelis sumažėjo 6 proc. (daugiau negu 4 mlrd.). Kadangi yra pinigų trūkumas, įmonės žiūri, kaip kiek galima labiau sumažinti statybų kaštus. Tačiau iš tų pigių statybų irgi nieko gero nebus. Statoma iš pigesnių, vadinasi, ne tokių kokybiškų medžiagų”, – tvirtino jis.
V. Katkaus teigimu, tokia statyba yra ne tik Lietuvos problema.
„Yra žinoma, jog labai pigiai statoma tam, kad žmonės turėtų darbo ir galėtų parduoti. Bloga statyba būna ir tada, kai yra didžiausias jos bumas – tada stato irgi labai greitai ir ne visada atsakingai”, – pasakojo pašnekovas.
Nuomos kainos stabilizuosis pavasarį
Lietuvos nekilnojamo turto agentūrų asociacijos direktorė Inos Gocentrienės teigimu, būsto nuomos kaina artimiausiu metu dar kris 10-15 proc., bet jau pavasarį turėtų stabilizuosis.
„Nuomos kaina negali kristi iki begalybės. Paprasčiausiai žmogus, praradęs darbą ir atsidūręs keblioje situacijoje, bando kapstytis, t.y. butą išnuomoti. Bet žmogus negali išnuomoti buto už tokią sumą, kad liktų labai didelė priemoka, kurią jis pats bankui turėtų atsiskaityti”, – aiškina ji.
„Tarkime, žmogus, pasiėmęs būsto paskolą litais, įsigijo 40 kvadratų butą. Jeigu paskola buvo paimta rinkos pakilimo periodu, kiekvieną mėnesį bankui jis turėjo įnešti apie 1,2-1,3 tūkst. Lt. Jeigu palūkanos nebuvo fiksuotos, dabar bankui žmogus kas mėnesį turėtų mokėti apie 2 tūkst. Lt. Tai automatiškai, jeigu tu tą butą išnuomoji už 900 Lt, tau dar lieka primokėti pakankamai daug ir buto nuomos kainą daugiausiai gali nuleisti iki 700-800 Lt, bet ne daugiau”, – pavyzdį teikia I. Gocentrienė.
Artimiausiu metu, pastebi ji, dar kiek mušti būsto nuomos kainas jų šeimininkus vers artėjantis šildymo sezonas. „Kad jie patys nepasidarytų skolų per šildymo sezoną”, – pažymėjo pašnekovė.
S. Kropas: negrąžintų paskolų problema – išpūsta
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas pažymėjo, kad esą „nekilnojamo turto mūsų bankuose labai nedaug”.
„Kas dėl tų 3 tūkst. – mes pernelyg daug interpretuojame reikšmingą jo poveikį. Manau, kad dėl to neva reikšmingo poveikio nebus jokios įtakos nekilnojamo turto kainai. Turėkime omenyje, kad ir anksčiau buvo tam tikras procentas vėluojančių mokėti klientų. Jeigu prieš metus tokių buvo 1 proc., dabar – 2 proc. Anksčiau beveik visus restruktūrizuodavo ir dabar tą patį darome”, – lrt.lt dėstė S. Kropas.
Anot jo, restruktūrizuotas nekilnojamasis turtas nepatenka į rinką ir nebūna jokių pardavimų, todėl iš esmės neturi įtakos ir rinkoje vyraujančioms kainoms.
S. Kropas taip pat pabrėžė, kad būsto paskolų portfelis kol kas yra geriausias, lyginant su vartojimo paskolomis ar paskolomis verslui, todėl vadinti jį problema esą nėra teisinga.
