Seimas pasiūlė Vyriausybei skirti pakankamą finansavimą ir per tam tikrą laiką perimti pačiame Vilniaus centre esantį pastatą, kuriame prieš dvi dešimtis metų veikė Lietuvą į nepriklausomybę atvedęs Sąjūdis.
Ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje priimta rezoliucija, kurioje be kita ko kalbama apie būtinybę valstybės reikmėms perimti tiesiai priešais Katedrą esantį pastatą Vilniuje, adresu Gedimino prospektas 1. Jame buvo įsikūrusi Sąjūdžio būstinė. „Vyriausybei rekomenduojama užbaigti 2000 metais pradėtus sprendimus, kad Vilniuje, Gedimino pr. 1 name, būtų įkurtas Lietuvos Sąjūdžio muziejus – Lietuvos valstybės muziejaus filialas. Perspektyvoje turėtų būti numatoma išpirkti bei perimti visuomenės reikmėms visą šį pastatą”, – nurodoma rezoliucijoje.
Šis pastatasdabarturi net aštuonis skirtingus savininkus. Kiek reikės pinigų pastatoišpirkimui, kol kas nėra paskaičiuota, tačiau manoma, kad tam reikės ne vienomilijono litų.
Rezoliuciją parengė dabartinis Sąjūdžio vadovas, Seimo valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Rytas Kupčinskas. Jis tikisi, kad dabarrinė Vyriausybė jeigu ne šiais, tai ateinančiais metais ras galimybių valstybės reikmėms perimti Gedimino pr. 1 esantį pastatą ir jame įkurti Sąjūdžio muziejų.
Rezoliucijoje taip pat pasiūlyta 1988 metais atsiradusio Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo dieną – spalio 22-ąją – „įtraukti į valstybės minimų dienų sąrašą, iškeliant valstybinę vėliavą”.
Šiuo dokumentu taip pat paskelbta, kad 1988-1990 metais, dar iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, veikęs Sąjūdžio Seimas buvo „nors ir dalinis bei dar sovietų okupacinėje sistemoje, bet teisėtas demokratinis tautos atstovavimas”.
Seimo rezoliucija nėra teisiškai įpareigojantis dokumentas, tuo labiau, kai jis gana aptakiai surašytas – „rekomenduojama”, „perspektyvoje turėtų būti numatoma”. Tačiau Sąjūdžio vadovas tikisi, kad ir toks teisės aktas pagaliau išspręs „istorinės teisybės atstatymo” klausimą.
