Vidutinė sąskaita už šildymą pernai gruodį Kaune siekė 297 litus, Vilniuje – 258 litus, arba 39 litais mažiau. Vilniuje 2011 metų gruodį suvartota 15 procentų daugiau šilumos nei gruodį, tuo tarpu Kaune suvartojimas, lyginant tą patį laikotarpį, šoktelėjo net 24 proc.
„Mes, atvirkščiai, nei pastaruoju metu tapo įprasta kai kuriems politikams, kalbame faktais, o ne emocijomis. Duomenų apie šilumos ūkį esame prašę iš Valstybinės energetikos inspekcijos, Energetikos ministerijos, tačiau negavome. Pateikiame skaičius, kuriuos gavome iš šilumos tiekimo įmonių. Duomenis gauti nėra paprasta, nes šilumos tiekėjai išgąsdinti politikų, ir nenori jų teikti“, – šiandien spaudos konferencijoje sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Pavyzdžiui, parduotos šilumos kiekis, atsižvelgiant į lauko temperatūrą kiekviename mieste, Vilniuje 2010-2011 metų spalio-lapkričio mėnesiais buvo 3 proc. mažesnis, kai tuo tarpu Klaipėdoje parduota 11 proc., Šiauliuose – 5 proc., Panevėžyje – 2 proc. daugiau šilumos.
„Mes džiaugiamės Prezidentės Dalios Grybauskaitės dėmesiu tokiai temai, tačiau siūlome vadovautis faktais, o ne emocijomis. Kaip sakė Aristotelis: „Platonas mano draugas, bet tiesa man brangesnė“. Todėl tikimės, kad Prezidentė susodins visus prie bendro diskusijų stalo, kur bus priimti realūs sprendimai, padėsiantys sumažinti sąskaitas už šildymą“, – sakė Vilniaus meras.
Vilniaus miesto savivaldybė taip pat atkreipia dėmesį, kad jau daugybę mėnesių laukia atsakymų iš Vyriausybės į dar gegužės ir rugsėjo mėnesiais pateiktus siūlymus, kaip galima būtų sumažinti šildymo kainą ir pereiti prie biokuro.
„Šiais dienai egzistuoja įstatymai, kurių turime laikytis. Kaltinti savivaldybę, kad ji turi atsakyti už šilumos kainą – tas pats, kas kaltinti pardavėją dėl prekybos centre parduodamo pieno pakelio kainos“, – pabrėžė Vilniaus vicemeras R. Adomavičius.
Šilumos kainos Lietuvoje padidėjo 20 proc. dėl per metus net 38 proc. išaugusios dujų kainos, kuri sudaro daugiau nei 70 proc. bendroje sąskaitoje už šildymą.
