Anglijos Bažnyčios kaunasi su stogų dangų vagimis pasitelkusios nanotechnologijas.
Senų Anglijos bažnyčių stogai dažnai padengti vertingų metalų lakštais, pavyzdžiui, švino, todėl tampa vagių grobiu. Iš viso Didžiojoje Britanijoje yra 44 tūkst. bažnyčių. 30 tūkst. jų ėmėsi savo stogų apsaugos priemonių – metalo lakštai padengti specialiais nanodažais, kurie matyti tik apšvietus ultravioletiniais spinduliais. Kiekvienai šventovei skirtų dažų sudėtis skirtinga, tad ir švinas skleidžia skirtingą švytėjimą. Tai padeda policijai nustatyti, iš kur pavogtas metalas, net jei lakštai jau perlydyti.
Neseniai trys vyrai buvo nuteisti už Šv. Leonardo bažnyčios Kolčesteryje (Esekso grafystė) stogo vagystę. Nustatyti metalo kilmę policininkams padėjo būtent nanodažai.
Šią apsaugos sistemą, kuri vadinama „Protingas vanduo” (angl. SmartWater), sukūrė buvęs policijos detektyvas Philas Cleary ir jo brolis Mike’as, Karališkosios chemikų draugijos mokslininkas.
2002 metais būta tik 12 atvejų, kai bažnyčios reikalavo sumokėti draudimą už pavogtą stogo metalą, o 2008-aisiais tokių reikalavimų skaičius pašoko net iki 2500. Manoma, vagys suaktyvėjo dėl neregėtai išaugusių švino ir vario pasaulinių kainų.
Iš draudimo reikalaujamos sumos siekė 100 tūkst. svarų, nes stogų remonto išlaidas didino ir žala, kurią vagys padarydavo plėšdami metalo lakštus.
Bažnytinių pastatų draudimu Anglijoje užsiima kompanija „Ecclesiastical Insurance”, kuri ir pasiūlė pasinaudoti „Protingo vandens” metodu, kad išvengtų didelių nuostolių. Nanodažai buvo išsiuntinėti į parapijas drauge su perspėjimu, kad jei bažnyčios nenaudos „Protingo vandens”, vagystės atveju draudimo kompanija negalės išmokėti joms daugiau kaip 5 tūkst. svarų.
