Perimetro apsaugos sistemos – tai kompleksas priemonių ir įrenginių, skirtų įmonių ar įstaigų teritorijų, įvairių aikštelių ar sklypų apsaugai. Tai yra išorinis apsaugos ruožas, kur pažeidimai fiksuojami ankstyvoje stadijoje. Jos informuoja apie patekimą į saugomą teritoriją, kertant saugos barjerų zonas.
Perimetrinės apsaugos sistemos kai kuriuose objektuose įrengiamos tik atskirų lokalių sričių (teritorijų), kuriose sukauptos materialinės vertybės ar yra gyvybiškai svarbūs punktai, apsaugai.
Perimrtro apsaugos sistemos gali būti panaudotos ir trumpalaikei nedidelio perimetro apsaugai, pavyzdžiui, stovint transportui su vertingu kroviniu, laikinai sandėliuojant produkciją, vykstant statyboms ir panašiai.
Teisingai įrengtos perimetro apsaugos sistemos leidžia žymiai padidinti bendrą viso objekto apsaugos lygį.
Pristatysime Jums keletą teritorijos perimetro saugojimo sistemų:
Infraraudonųjų spindųlių barjerai
Infraraudonųjų spindulių barjerai suformuoja vieną ar keletą akiai nematomų spindulių, kuriuos kertant suformuojamas pavojaus signalas. Infraraudonųjų spindulių aptikimo priemones sudaro prietaisų pora „siųstuvas – imtuvas“, kuriuos naudojant, spinduliuojamas ir matuojamas infraraudonasis spinduliavimas. Užstojus tiesioginį matomumą tarp siųstuvo ir imtuvo, fiksuojamas pažeidimas. Vienos sistemos poros saugoma zona yra iki 200 m ilgio.
Radijo banginės sistemos
Mikrobanginiai barjerai sukuria tūrines apsaugos zonas, kuriose ir fiksuojami judantys objektai. Tūrinė apsauga yra pagrindinis mikrobanginių barjerų privalumas, lyginant su infraraudonųjų spindulių barjerais, kurie saugo tik siaurus spindulius ar plokštumas. Mikrobanginę sistemą sunkiau apeiti ar prasibrauti nepastebėtam. Mikrobangines aptikimo priemones sudaro pora „siųstuvas – imtuvas“, kuriuos naudojant spinduliuojamas ir matuojamas mikrobanginis arba labai aukšto dažnio spinduliavimas. Vienos sistemos poros saugoma sritis yra iki 200 m ilgio ištempto elipsoido (pailgo „cepelino“) formos. Jo diametras zonos viduryje (storiausioje vietoje) buna nuo 0,7 iki kelių metrų(priklausomai nuo antenos dydžio, jos parametrų ir spinduliavimo dažnio). Mikrobanginiams barjerams praktiškai neturi įtakos lietus, rūkas ar vėjas, tačiau tarp siųstuvo ir imtuvo būtinas tiesioginis matomumas.
Kabelinės sistemos
Kabelinės perimetro apsaugos sistemos paprastai montuojamos ant perimetro tvorų arba užkasamos po žeme. Bandant tvorą perlipti, pažeisti ar perkirsti kontroliuojamą zoną, generuojamas pavojaus signalas. Kabelinės sistemos pagrindas – kabelis, kuris gali būti tiek optinis, tiek elektromagnetinis, veikiantis įvairiais detekcijos principais. Kabelines sistemas pagal veikimą galime skirstyti taip:
- Vibracinės sistemos Vibracinėse sistemose jautrusis elementas būna triboelektrinis, elektretinis, magnetostrikcinis arba optinio pluošto kabelis, tvirtinamas tvoros viršuje, jos vidurinėje dalyje. Judinant tvorą ar lipant per ją, jautriame triboelektriniame ar elektretiniame kabelyje atsiranda pertekliniai krūviai, kurie matuojami, apdorojami ir detektuojamas pažeidimas. Optinio pluošto kabelyje pasikeičia lazerinio spinduliavimo charakteristikos. Vibracinėms sistemoms įtakos turi įvairūs trukdžiai (vėjas, natūralūs žemės virpesiai, virpesiai nuo transporto judėjimo ir panašiai).
- Laidinės-banginės sistemos Laidinėse-banginėse sistemose jautrusis elementas yra dvilaidė „atviroji antena“, sumontuota virš užtvaro ant izoliuojančių kronšteinų. Prie vieno antenos laido jungiamas ultra trumpųjų bangų generatorius, prie kito – imtuvas. Apie generuojantį laidą susidaro 0,5-0,7 m elektromagnetinis laukas ir imtuvas matuoja jo lygį. Pažeidėjui pakliuvus į saugomą sritį, pasikeičia matuojamo signalo lygis, o jo pokytis analizuojamas ir detektuojamas pažeidimas. Taip pat naudojamos sistemos, kuriose kaip jautrusis elementas naudojamas koaksialinis kabelis su perforuotu ar specialiai supjaustytu, praretintu metaliniu ekranu. Tokią perimetro apsaugos sistemą sudaro du lygiagretūs kabeliai, įkasti į žemę 0,2-0,3 m gylyje, 2,0-2,5 m atstumu vienas nuo kito (arba vienas sudvigubintas) išilgai saugomo perimetro. Prie vieno kabelio jungiamas UTB-diapazono generatorius, prie kito – imtuvas. Per akytą kabelio ekraną dalis spinduliuojamos energijos patenka į aplinką, o imtuvinis kabelis matuoja lauko stiprumą. Taip formuojama 3,0-3,5 m pločio ir 0,7-1,0 m aukščio saugojimo zona. Ši sistema yra nepastebima žmogaus akiai ir gali būti aptikta tik specialios aparatūros pagalba. Sistema patikimai veikia užšalusiame grunte, jai neturi įtakos žolė, neaukšti krūmynai, sniego danga.
Talpinės sistemos
Talpinių sistemų veikimo principas pagrįstas talpos matavimu tarp priėmimo įrenginio antenos ir žemės paviršiaus. Elektroninis prietaisas matuoja tik antenos talpinę dedamąją ir nereaguoja į aktyvinės varžos pokytį. Analizuojama signalo trukmė, frontai ir kitos jo savybės. Sistemos efektyvumas siekia iki 95 proc. Ji pasižymi nedideliu klaidingų suveikimų skaičiumi (mažiau kaip vienas per dešimt parų, kai blokuojamo ruožo ilgis yra iki 500 metrų). Nedideli vietovės reljefo nelygumai neturi didelės reikšmės sistemos darbui. Antenų konstrukcija su specialiais stogeliais gerai įsikomponuoja į bendrą vietovės vaizdą.
Seisminės sistemos
Seisminės sistemos priskiriamos pasyvių užmaskuojamų aptikimo priemonių klasei.
Vienas jų sudaro didelis kiekis seisminių jutiklių, sujungtų į grandinę arba dirbančių autonomiškai (pažeidimo signalai perduodami radiobangomis) ir užkasamų grunte 0,2-0,3 m gylyje. Žmogui kertant tokį apsaugos ruožą, sukeliami tam tikro stiprumo ir dažnumo mikroseisminiai virpesiai, kuriuos seisminiai jutikliai paverčia elektriniais signalais. Signalai atitinkamai apdorojami (analizuojamas žingsnių kiekis, jų dažnis, naudojamos įvairios filtracijos ir t.t.) ir detektuojamas srities pažeidimas.
Kitokios modifikacijos yra seisminė sistema, kurioje jautrusis elementas yra lanksti žarna, užpildyta neužšąlančiu skysčiu ir prijungta prie membraninio spaudimo daviklio. Žmogui einant virš tokios žarnos, daviklis užfiksuoja kintantį spaudimą, kuris toliau analizuojamas. Sistemos aptikimo zona yra siauresnė (2-3 m), zonos pakraščiuose jautrumas stipriai krenta, todėl didėja atsparumas trukdžiams. Tačiau šios sistemos visgi nėra paplitusios dėl nedidelio atsparumo trukdžiams.
Magnetometrinės sistemos
Kai kuriais atvejais tikslinga naudoti magnetometrinę aptikimo sistemą, kurioje jautrusis elementas yra specialus daugiagyslis kabelis, užkastas grunte 0,15-0,20 m gylyje išilgai saugomo ruožo. Visos tokio kabelio gyslos sujungiamos nuosekliai, sudarant nedidelio induktyvumo ritę. Elektroninis blokas matuoja šį induktyvumą ir, jam pakitus, pokytis analizuojamas ir detektuojamas pažeidimas. Induktyvumas kinta, kai aptikimo zoną kerta žmogus, turintis kokių nors metalinių daiktų (šaunamasis ar šaltasis ginklas, aprangos elementai ir t.t.). Sistemos jautrumas pakankamas, kad užfiksuotų pažeidėją su peiliu, pistoletu, o tuo labiau automatu ar šautuvu. Tačiau sistema nereaguoja, kai apsaugos zoną kerta smulkūs ar vidutiniai gyvūnai – zuikiai, šernai, šunys ir katės. Sistema ypač tinkama saugoti ruožus, kur neišvengiama gyvūnų migracija.
Kombinuotos aptikimo sistemos
Ypatingai svarbiems objektams būtina, kad klaidingų suveikimų skaičius būtų minimalus, o įsibrovimo aptikimo efektyvumas kuo didesnis. Tuomet naudojama kombinuota aptikimo sistema, jungianti keletą skirtingo veikimo jutiklių. Skirtingo tipo jautrieji elementai išdėstomi taip, kad pažeidėjo sukeltas signalas vienu metu būtų užfiksuotas iš karto keliais jutikliais, o trukdžiai, veikintys sistemą, išsiskirstytų laike.
Platus šių elektroninių saugos priemonių ir metodų spektras leidžia rasti efektyvų perimetro saugos sprendimą bet kokiam objektui.
