Šiandien Kaune tik per plauką išvengta avarijos. Dėl dar nenustatytų priežasčių vos nesugriuvo tiltas per Nerį. Padėtis Vilniuje ne ką geresnė: nors kartais ir remontuojami, „pensinio“ amžiaus tiltai deformuojasi ir pleišėja, o savivaldybė tiltų prižiūrėtojams dar nesumokėjo už praėjusius metus.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Tiltų ir specialiųjų statinių katedros docentas Algirdas Notkus, pats 1980 m. dalyvavęs įgriuvusio Kauno tilto bandymuose, prisipažino nustebęs dėl avarijos.
Pasak jo, avarijos priežastimis galėtų būti specifinio Z raidės formos šarnyro defektas, metalo pažeidimas ar staigūs temperatūros svyravimai.
Mokslininko teigimu, senyvas amžius – ir daugumos Vilniaus tiltų liga. „Praktiškai visi Vilniaus tiltai taip statyti. Pagrindinis tokių tiltų privalumas – tai, kad jų konstrukcija leidžia tiltui pasislinkti dėl temperatūrinės deformacijos. Bet, aišku, yra ir trūkumų: tvirtinimo vietos gelžbetonyje pleišėja“, – pasakojo A.Notkus.
Jo manymu, silpniausiai šiuo metu atrodo Lazdynų, Valakupių bei Nemenčinės tiltai. Pastarojo konstrukcija yra labai artima staiga byrėti pradėjusiam Kauno tiltui.
„Valakupių tiltas neseniai buvo stiprintas, bet ir dabar jo deformacijos tebevyskta. Kaip tik paruošėme Nemenčinės tilto konstrukcijos stiprinimo projektą. Bet ten kitos problemos – pleišėja sienelės“, – dėstė VGTU docentas.
