Ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje vykdoma atliekų tvarkymo reforma. Naujoves įgyvendinti nėra paprasta, todėl daugelis šalies savivaldybių nuolat tobulina apmokestinimo už komunalinių atliekų tvarkymą būdus. Ne išimtis ir Klaipėda.
Atsižvelgiant į uostamiesčio gyventojų ir verslininkų pasiūlymus, jau parengtas vietinės rinkliavos nuostatų pakeitimo projektas, kurį miesto Taryba svarstys šį ketvirtadienį.
Projektą paprašėme pakomentuoti Savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėją Daivą Berankienę.
Klaipėdiečiai itin kritikavo rinkliavos skaičiavimą pagal būsto plotą. Ar čia bus pakeitimų?
Taip, daugiabučių namų savininkų bendrijoms suteikiame pasirinkimo laisvę, kaip mokėti rinkliavą. Susitikimuose su bendrijų atstovais išryškėjo dvi nuomonės – vieni griežtai pasisako už rinkliavą tik pagal būsto plotą, kiti reikalauja, kad už atliekų tvarkymą rinkliava būtų mokama pagal gyventojų skaičių. Tad bendrijai pageidavus, siūlome skaičiuoti jai vietinę rinkliavą kaip juridiniam asmeniui. Tuomet gavusi vieną mokėjimo pranešimą už komunalinių atliekų tvarkymą, bendrija pati galės nuspręsti, kaip paskirstyti rinkliavos įmoką kiekvienam bendrijos nariui – daugiabučio namo gyventojui.
Nemažai priekaištų teko išgirsti ir iš didesnių butų savininkų.
Ne tik priekaištų, bet ir racionalių pasiūlymų. Pavyzdžiui, buvo iškilusi problema dėl kotedžų – vienbučių gyvenamųjų namų su žemės sklypu. Pradžioje rinkliava kotedžams buvo paskaičiuota taip pat, kaip ir butams – pagal plotą. O individualių namų savininkai moka fiksuotą 330 litų metinį vietinės rinkliavos mokestį, nepriklausomai nuo namo ploto.
Siūlome, kad kotedžų savininkai galėtų atsiskaityti už atliekų tvarkymą taip pat, kaip gyvenantys individualiuose namuose. Dar viena naujovė – siūlome įvesti rinkliava apmokestinamojo gyvenamojo ploto „lubas” – 80 kvadratinių metrų.
Paaiškėjo, jog didesnių butų savininkams rinkliavos teko sumokėti daugiau negu individualių namų savininkams. Klaipėdoje daugumos daugiabučių namų vieno buto bendrasis plotas yra ne didesnis negu 80 kvadratinių metrų. Jei Taryba pritars šiai vietinės rinkliavos dydžių pataisai, klaipėdiečiai, gyvenantys, pavyzdžiui, 100 kvadratinių metrų ploto bute, turės rinkliavos sumokėti tik už 80 kvadratinių metrų plotą.
Kokie pakeitimai laukia juridinių asmenų?
Jau anksčiau buvo sudaryta darbo grupė iš Klaipėdos senamiesčio verslininkų sąjungos, Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos atstovų bei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) ir Savivaldybės specialistų. Bendromis pastangomis sprendimą suradome.
Tie juridiniai asmenys, kurie turėjo sutartis su atliekų vežėjais iki 2008 m. liepos 1 dienos, gali atnešti į KRATC sutartis ir jiems bus leista mokėti rinkliavą pagal realų atliekų kiekį, už toną mokant 203 litus.
Ką tenkina rinkliava pagal turto plotą – galės sumokėti pagal rinkliavos pranešimuose nurodytas sumas. O tais atvejais, kai rinkliavos pranešime nurodyta valdomo turto paskirtis ar plotas skiriasi nuo realios situacijos, KRATC atstovų komisija kiekvienu konkrečiu atveju vyks į vietą ir koreguos rinkliavos dydį atsižvelgdama į aplinkybes.
Tarybos sprendimo projekte numatyta galimybė iš viso atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jeigu patalpų savininkai nevykdo jose jokios veiklos, vykdo statybos darbus ir panašiai.
Kada įsigalios naujovės, jei miesto Taryba jas patvirtins?
Dalis sprendimų, jei bus patvirtinti Taryboje, įsigalios tuoj pat po jų paskelbimo, kiti – nuo 2009 metų pradžios. KRATC duomenimis, daugelis klaipėdiečių, gavusieji mokėjimo pranešimus dėl rinkliavos, jau susimokėjo, tikimės, kad ir likusieji paskubės atsiskaityti. Labai svarbu, kad mieste nepritrūktų lėšų komunalinių atliekų tvarkymui, kuris finansuojamas tik iš rinkliavos. Reforma mūsų mieste tik įsibėgėja, tad dar tikrai reikės ne kartą koreguoti pirminį rinkliavos modelį, kad jis būtų lankstesnis ir teisingas visiems visuomenės sluoksniams.
