Galimybę prisijungti prie centrinių miesto nuotekų valymo komunikacijų turi ne visi užmiesčio kvartalai. Todėl dauguma naujakurių, įsigijusių būstą neseniai statytuose ar dar tik kylančiuose individualių namų kvartaluose didmiesčių pašonėje, priversti montuotis specialius nuotekų valymo įrenginius. Kiti, norėdami pasilengvinti finansinę naštą, su kaimynais įsirengia bendrą nuotekų valymo sistemą.
Dar teks pakentėti
Bene sparčiausiai, palyginti su Kauno ir Klaipėdos priemiesčių kvartalais, prie centrinių miesto nuotekų valymo kanalizacijų jungiamos aplinkinės Vilniaus gyvenvietės.
Bendrovės „Vilniaus vandenys” direktoriaus padėjėja Jūratė Karvelytė tvirtino, kad šiemet bus baigti tiesti centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai Bajorų gyvenvietėje, šiuo metu darbai vyksta Balsiuose ir Tarandėje, kur bus nutiesta daugiau nei 40 ir apie 60 kilometrų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Šiuose rajonuose centralizuotas vandentiekis ir nuotekų sistema turėtų būti įrengti 2009 arba 2010 m.
J.Karvelytės teigimu, analogiški tinklai jau projektuojami Grigiškėse, Salininkuose, Santariškėse, Visoriuose, Buivydiškėse, Pavilnyje, Kairėnuose, Galgiuose, Ažubalių, Kleivinės, Rasteniškių ir Bendorių gyvenvietėse. Greitai centralizuoto vandentiekio ir nuotekų surinkimo paslaugos pasieks ir šių rajonų gyventojus. Vandentiekis ir nuotekų tinklai pradėti projektuoti ir Trakų Vokėje, Daniliškėse bei Pavilnyje, Džiaugsmo gatvėje.
Pažadais nesižarsto
Klaipėdos priemiesčių kvartalų gyventojus irgi žadama nudžiuginti miesto komunikacijomis. Bendrovės „Klaipėdos vanduo” generalinis direktorius Leonas Makūnas sakė, kad prie miesto tinklų pirmiausia numatyta prijungti iki šiol ne visiškai prijungtas miesto gyvenvietes.
Anot jo, pirmosios gyvenvietės, kurioms turėtų būti skirta lėšų, yra Tauralaukio dalis ir Smeltės kvartalas. Magistralines linijas planuojama nutiesti ir išilgai Danės upės, prie Kretingos gatvės. Tai pradėti daryti ketinama kitąmet ir baigti per metus ar dvejus. Be to, dabar deramasi, kaip būtų galima prijungti Žaliąjį slėnį prie tokių miesto komunikacijų. Ilgainiui jis turėtų tapti miesto dalimi.
Svarstoma prijungti ir Jakų bei Sintautų kvartalus, tačiau tai priklausys nuo to, ar prie „Klaipėdos vandens” bus prijungtos „Klaipėdos rajono vandenims” priklausančios teritorijos. Kol kas šiuose priemiesčiuose šeimininkauja pastaroji bendrovė.
Ne visi individualių namų kvartalai kol kas gali džiaugtis miesto komunikacijomis ir Kauno priemiesčiuose. Bendrovės „Kauno vandenys” gamybos direktoriaus Vlado Daugėlos teigimu, prie bendrų nuotekų vamzdynų prijungtos senosios Garliavos, Domeikavos, Bačkonių, Vaišvidavos ir Rokų gyvenvietės. Tolimesni kvartalai, tokie kaip Lapės, Karmėlava ir Ramučiai, turi atskiras komunikacijas. „Juos irgi būtų galima prijungti, tačiau to dar nėra numatyta“, – tvirtino V.Daugėla.
Konkurencijos nejaučia
Vis dėlto ne visiems priemiesčių gyvenvietėse šaknis įleisti ketinantiems gyventojams rūpi, ar vandentiekio ir nuotekų tinklai bus vietiniai ar priklausys miestui. Todėl nuotekų valymo įrenginiais prekiaujantys verslininkai konkurencijos centralizuotiems vamzdynams nejaučia. Esą mažųjų nuotekų valymo įrenginių pardavimas individualiems namams nemažėja.
Be to, bendrovės „Traidenis” skaičiavimais, statyti vietinius įrenginius kainuotų 40–50 proc. pigiau, nei sujungti, tarkim, 30 km spinduliu esančias gyvenvietes į bendrą vandentiekio ir nuotekų kanalizacijos sistemą.
Įmonės generalinio direktoriaus Sigito Leonavičiaus nuomone, pasirinktas klaidingas kelias žūtbūt priemiesčiuose centralizuoti vandentiekį ir kanalizaciją. Trasoms reikia apie 70 proc. lėšų daugiau nei vietiniams valymo įrenginiams, o šias sąnaudas turės padengti vartotojai.
Ne visur apsimoka
Kita vertus, specialistai pastebi tendenciją, kad kelių individualių namų gyventojai arba visas kvartalas įsirengia bendrus nuotekų valymo įrenginius. Įsirengti bendrą nuotekų valymo įrenginį pigiau nei atskirus.
Be to, kaip aiškino „Traidenio” rinkodaros vadovas Mindaugas Aidukas, atokiose gyvenvietėse, pavyzdžiui, sodininkų bendrijose, nėra būtinybės tiesti centralizuotų tinklų. Tam reikia didelių investicijų – vienas kilometras magistralinių tinklų kainuoja nuo 2 iki 3 mln. litų.
Biologinio buitinių nuotekų valymo įrenginių komplekso, kuris tinkamas 2000 žmonių gyvenvietei, apytikslė kaina – 0,5 mln. litų. Jei prie kiekvieno tokios gyvenvietės individualaus namo būtų įrengtas atskiras nuotekų valymo įrenginys, tai atsieitų 4 kartus brangiau, nei įrengti bendrą nuotekų valymo įrenginių kompleksą kvartalui.
M.Aiduko teigimu, įrenginys parenkamas pagal namo gyventojų poreikius ir skaičių. 4–6 asmenų šeimai jis kainuoja per 6 tūkst. litų. Už sistemos sumontavimą papildomai tektų mokėti nuo 1,5 iki 3 tūkst. litų. „Mažiausiai kliūčių kyla ir darbai vyksta sklandžiai, kai ši sistema įrenginėjama prie statomo namo. Tuomet tai trunka tik vieną dieną. Darbai paprasti: ekskavatoriumi iškasama tranšėja ir 2,5 m gylio duobė, o du vyrai įleidžia į žemę kapsulę”, – pasakojo M.Aidukas.
Renkantis nuotekų valymo įrenginį, patariama išsiaiškinti, ar šis yra sertifikuotas ir atitinka kokybės standartus.
Daugiausia laiko atima vamzdynų klojimas, sistemos prijungimas prie namo. Ilgiau užtrunkama, kai įrenginys montuojamas apželdintoje teritorijoje, savininkas prašo neiškirsti medžių, krūmų.
