Kai kurios verslininkų organizacijos siūlo taisyti nuo liepos 1 dienos įsigaliosiančią apmokėjimo už viršvalandžius, darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis tvarką ir tokiu būdu, anot jų, išvengti dar vieno infliacijos šuolio.
Lietuvos prekybos įmonių asociacija, Lietuvos investuotojų forumas, Personalo valdymo profesionalų asociacija ir kitos verslui atstovaujančios organizacijos bei Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę dėl naujo įsigaliosiančio apmokėjimo už viršvalandžius, darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis pakeitimo.
Pagal naują tvarką, už minėtą darbą atlyginimas būtų skaičiuojamas pagal vidutinį atlyginimą, į kurį būtų įskaitomas jau padidintas apmokėjimas už viršvalandinį darbą, darbą naktį bei poilsio ir švenčių dienomis už tris paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis. Dėl to esą darbuotojams, dirbantiems naktinėse pamainose, slenkančiu grafiku, poilsio ir švenčių dienomis bei viršvalandžius, darbo užmokestis kiltų geometrine progresija. Verslininkai skaičiuoja, kad per metus atlyginimas nestandartinę darbo dieną dirbantiems žmonėms pakiltų 3-4 kartus, o per dvejus metus – daugiau nei 10 kartų.
„Priimami skuboti sprendimai neįvertinus galimų padarinių, o tai sukelia sumaištį ir tikrai negerina Lietuvos konkurencingumo”, – teigia Lietuvos investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
Verslininkai siūlo, kad į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, kuris naudojamas apmokėjimui už darbą naktį ir viršvalandžius, nebūtų įskaitomas papildomas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą už praeitus laikotarpius, tačiau būtų mokama ne mažiau kaip pusantros darbuotojui paskirtos mėnesinės algos (valandinio atlygio).
Už darbą poilsio arba švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, turėtų būti mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant jam kitą poilsio dieną, arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų. Jei pagal grafiką tenka dirbti švenčių dienomis, siūloma mokėti ne mažiau kaip dvigubą darbuotojo valandinį arba dienos atlygį. Visi kiti priedai ir priemokos, taip pat išmokos, tiesiogiai susijusios su darbu, turėtų būti įskaitomi į mėnesinę algą (valandinį atlygį).
Pasak Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomojo direktoriaus Mariaus Busilo, įmonėms, kurios dirba pamainomis, savaitgaliais ar viršvalandžiais, naujai įsigaliosianti tvarka atsilieps labai skaudžiai.
„Per kelis mėnesius labai išaugtų darbo užmokesčio sąnaudos, o tai verstų didinti prekių ir paslaugų kainas, stabdytų investicijas ir plėtrą bei sumažintų įmonių konkurencingumą”, – aiškina M. Busilas.
Anot jo, įsigaliosianti pataisa padidins ir valstybės biudžeto išlaidas. Lietuvoje yra daug darbuotojų, kurie dirba naktį bei poilsio dienomis – gydytojai, policininkai, gaisrininkai, sargai, autobusų ir traukinių vairuotojai bei daugelis kitų.
Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Remigijaus Šimašiaus, Seimas turi pripažinti, kad priėmė absurdišką sprendimą, kurį kuo greičiau būtina pakeisti. Mokėtino atlyginimo dydžiai nutarime nustatyti be jokio pagrįsto mato ar kriterijaus, o iš esmės tokio kriterijaus ir būti negali.
„Itin detalus darbo santykių reglamentavimas prieina liepto galą – stengiantis numatyti įvairiausias gyvenimo situacijas, persistengiama. Viršvalandinio darbo apmokėjimas turėtų būti sutartinis. Juk vienais atvejais gali būti poreikis ir galimybė iš darbdavio pusės mokėti daugiau nei pusantro karto ar dvigubai didesnę nei įprastomis dienomis algą. Kitais atvejais, pats darbuotojas gali norėti padirbėti už mažesnį nei pusantro ar du kartus didesnį nei įprastomis dienomis uždarbį, darbdavys su tuo gali sutikti. Tačiau Darbo kodeksas tokių išimčių neleidžia, todėl toks abiem pusėms priimtinas sandoris neįvyksta”, – sako R. Šimašius.
Jo teigimu, atlyginimo dydį lemia ne objektyvios iš anksto apibrėžtos sąlygos, pavyzdžiui, darbuotojo išsilavinimas, poreikiai, o tai, kiek rinkoje vertinamas atliktas konkretus darbas.
