Toliau brangstant gamtinėms dujoms ir tik kartą per metus perskaičiuojant šilumos kainą, ji gali tapti mažesnė už savikainą. Iš viso per 2006 ir 2007 metus bei šių metų pirmąjį pusmetį šilumos tiekimo įmonės patyrė 303 mln. litų nuostolių, ir jeigu padėtis nepasikeis, iki šių metų pabaigos nuostoliai gali pasiekti daugiau nei 400 mln. litų, teigia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Anot jo, šilumos ūkio patikimumui kyla didelė grėsmė, nes iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų kaina toliau auga. Šilumos tiekimo įmonės gavo sąskaitas už rugsėjį, kurios rodo, kad dujų kaina šį mėnesį, palyginti su rugpjūčiu, pakilo 6 proc. Asociacijos prezidento teigimu, šilumos tiekėjai už gamtines dujas su transportavimo mokesčiu rugpjūtį mokėjo 1 434 litus už tūkstantį kubinių metrų, o rugsėjį – 1 511 litų.
„Būtina imtis veiksmų, kurie leistų sumažinti šio kuro vartojimą, o šilumos energijos taupymą paskelbti nacionaliniu prioritetu”, – jau ne pirmą kartą agituoja V. Stasiūnas. Pasak jo, milžiniški vietinio biokuro, komunalinių atliekų ir kiti resursai be jokios naudos pūna miškuose ir sąvartynuose, tad būtina skubiai plėsti alternatyvaus biokuro rinką, didinti kogeneracinių jėgainių statybą ir pradėti naudoti komunalines atliekas šilumos energijai gaminti.
Jis dar kartą primena, kad šiemet už šildymą Baltijos šalių, tarp jų ir Lietuvos, gyventojai mokės brangiau nei Skandinavijoje. Vidutinė šilumos energijos savikaina Baltijos šalyse jau pasiekė 23 ct/kWh, o alternatyvų gamtinėms dujoms vietinį kurą plačiai vartojančioje Švedijoje šiluma kainuoja 18 ct/kWh.
Energetikos specialistų skaičiavimais, aktyvi Lietuvos biokuro rinkos plėtra ir komunalinių atliekų deginimas leistų sumažinti gamtinių dujų naudojimą šilumai gaminti nuo dabartinių 77,6 iki 28 procentų.
Valstybiniu prioritetu, V. Stasiūno nuomone, turi tapti ir visuotinė pasenusių daugiabučių namų renovacija.
