Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkas Virgilijus Poderys pirmadienį Seimui pateikė komisijos 2007 m. veiklos ataskaitą ir gąsdino naujais kainų šuoliais. Jis prognozuoja, kad dabar didelį nepasitenkinimą keliamose šilumos kainose, kuriose įkalkuliuota dujų kaina yra 375 doleriai, metų gale jau bus 550 dolerių. Tai reiškia, kad šildymas dar labiau brangs.
Anot V. Poderio, dėl įvairiausių teisinių peripetijų dujų tiekimo įmonėms nauja marža buvo nustatyta tik nuo šių metų sausio 1 d. Dujininkų marža buvo apie 12-15 proc. pernai, o dar anksčiau – 30-35 proc., o dabar ji sumažėjusi iki 6,5 proc. Tačiau džiaugtis anksti. „Šių metų sausio 1 d. dujos kainavo apie 350 JAV dolerių už 1000 kubų, o šiuo metu jau perkama už 450 dolerių, metų pabaigoje pagal ateities sandorius numatome, kad bus apie 550 dolerių. Kitaip sakant, dujų kainos kilimas yra neregėtas”, – aiškino VKEKK vadovas.
„Kaip minėjau, dujų kainos kyla toliau, ir jeigu pildysis tos prognozės, apie kurias dabar kalbame tarp specialistų, tai metų gale dėl dujų kainų kilimo šiluma turėtų brangti dar 15 proc.”, – kalbėjo V. Poderys.
Jis priminė, kad elektros ūkyje viršutinių kainų ribos įmonėms, perduodančioms ir skirstančioms elektros energiją, nustatomos kas trejus metus. Pernai viršutinių kainų ribų didėjimas buvo gana žymus: perdavimo dalyje – 60 proc., skirstymo – 12 proc. Komisija reguliuoja tik viršutinių kainų ribas, bet konkrečius tarifus nusistato pačios įmonės. Anot VKEKK pirmininko, problema ta, kad konkretūs įmonių tarifų ir komisijos nustatytų kainų ribos labai skiriasi.
„Kai skaičiuojame viršutines kainų ribas, turime naudoti perkainotą turtą. Viršutinių kainų ribų dydis tiesiogiai ir labai aiškiai priklauso nuo to, kaip yra įvertintas turtas. Čia yra pirmoji blogybė, dėl ko mums nepatinka Elektros energetikos įstatymas. Tai yra, kad iš principo iš mūsų yra išplautos reguliuojamosios galios”, – pažymėjo pranešėjas. Kita blogybė, kad padidinta turto vertė „eina į tarifą”.
Turto vertės prieaugis dėl perkainojimo gali būti per pelno sąskaitą „ištrauktas” dividendų forma. „Todėl jeigu viena iš skirstomųjų įmonių turėjo amortizacinių atskaitymų per penkerius metus milijardą litų, tai pačiam plėtimui ir investicijoms panaudojo pusę milijardo, o kita pusė milijardo nukeliavo į pelno sąskaitą mokėti dividendams… Tokie perkainojimo rezultatai neturi būti išmokami kaip dividendai, nes sumos yra įspūdingos”, – sakė V. Poderys. Jo nuomone, reikėtų pataisyti Elektros energetikos įstatymą, nes kalbama apie šimtamilijonines sumas, šiuo atveju – apie pusę milijardo litų per penkerius metus.
Karšto vandens tiekėjų problema, anot pranešėjo, taip pat neišspręsta. Visų pirma reikia pradėti nuo to, kokia yra sąnaudų struktūra – joje 70 proc. yra kuras, 10 proc. – amortizacija, 10 proc. – darbo užmokestis, dar 10 proc. – visa kita. Iš esmės dabar šilumos kainų kėlimas arba koregavimas vyksta dėl kuro kainų.
Gyventojams, be abejo, tai skaudžiai atsiliepia. Tačiau iki šiol per visą šilumos ūkį yra sukauptas maždaug 200 mln. litų nuostolis. Elektra pernai uždirbo apie 180 mln. litų pelno, o šilumos ūkis patyrė nuostolį. Be to, daugelio savivaldybių vandens tiekimo kaina, V. Poderio teigimu, taip pat pasenusi ir per maža, o pats ūkis kaupia nuostolį, kuris šiuo metu yra apie 20 mln. litų.
