Bute įvykusi vandentiekio avarija klaipėdietei atsieis 11 tūkst. litų. Tiek kainuos pirmajame aukšte įsikūrusios firmos patalpų remontas. Tačiau moteris įsitikinusi, kad kaimynai lupikauja ir jos sąskaita ketina susiremontuoti visą prekybos salę.
Sąskaita šokiravo
Nelaimė Naikupės gatvėje esančio namo antrame aukšte nutiko dar praėjusių metų gruodį, tačiau abi konflikto pusės iki šiol mina draudimo kompanijos slenksčius.
Nukentėjusieji už nuniokotą būstą kol kas atgavo tik pusę sąmatoje nurodytos sumos, o įvykio kaltininke pripažinta gyventoja ginčija sąskaitą.
„Juk ji išpūsta. Nors aš tuo metu buvau užsienyje, bute gyveno giminaičiai. Iš jų įvykio metu padarytų nuotraukų spėju, kad vanduo užliejo kelis kvadratinius metrus”, – aiškino Liucija Višomirskienė.
Moteris net aiktelėjo, kai jai buvo pranešta, jog teks apmokėti kone 185 kv. m ploto remontą.
„Gal pas juos antikos muziejus? Kaimynas pareiškė, kad negali padažyti po mano butu esančių lubų ir sienų, reikalauja apmokėti viso biuro remontą”, – širdo L.Višomirskienė.
Remontuos visą salę
Pirmajame aukšte 270 kv. m patalpas turinčios įmonės vadovas Evaldas Pečiauskas aiškino, kad vandentiekio avarija jam pridarė nemažų nuostolių.
„Vandeniu buvo sulietos ne tik lubos, bet ir sienos. Permirko viduje buvę brangūs parketlenčių pavyzdžiai, kurių kvadratas kainuoja nuo 200 iki 400 litų”, – aiškino patalpų savininkas.
Vis dėlto verslininkas prisipažino, kad patalpos nenuomojamos visą žiemą ir tik dabar atsirado potencialus klientas, todėl suskubta remontuoti.
„Mes gyvename iš patalpų nuomos. Šį biurą ketinome išnuomoti. Tačiau kol vyko derybos su draudikais, negalėjome įleisti nuomininkų”, – skundėsi verslininkas.
Paklaustas, kodėl draudimo bendrovei pateikė visų patalpų remonto išlaidų sąmatą, E.Pečiauskas pabrėžė, kad kitaip suremontuota dalis skirsis nuo likusios.
„Pas mus nėra kampų, vien tik bendra erdvė. Negalėjome padažyti vienoje vietoje, o dalį patalpos palikti be remonto”, – tikino E.Pečiauskas.
Su tokiais argumentais kaimynė pensininkė griežtai nesutiko.
„Negalima taip elgtis. Vanduo suliejo 8 kvadratinius metrus, kodėl aš turiu mokėti už keliasdešimt kartų didesnį plotą?” – piktinosi ji.
Nelegalai nedirbs
E.Pečiauskas aiškino, kad kaimynės pasiūlytas variantas jos lėšomis suremontuoti patalpas netenkino.
„Moteris pasiūlė statybininkų brigadą, kurie būtų padažę užlietas vietas. Tačiau mes patalpas esame apdraudę. Negali būti net kalbos apie tai, kad dirbtų nelegalūs statybininkai”, – aiškino verslininkas.
Įmonė, esą draudikų priversta, turėjo susirasti sertifikuotą statybos darbų rangovą.
„Suprantu, kad įmonės remonto darbai yra kur kas brangesni, nei nelegalių darbininkų. Sąskaitoje prisideda visa eilė mokesčių. Tačiau draudimo kompanija mums pasiūlė rangovą”, – patikslino E.Pečiauskas.
Patalpų savininkai, jau kartą derinę remonto darbų sąmatą su draudikais, pritarimą gavo tik iš antro karto.
„Draudimui pirmą kartą pasirodė besanti per didelė kaina. Mums apskaičiavo 185 kvadratų remonto darbų kainą. Iš 11 tūkstančių litų, nurodytų sąmatoje, realiai statybos darbai ir medžiagos sudaro gal 5 tūkst. litų. Likusią sumą mes susigrąžinsime per mokesčius, mes esame PVM mokėtojai”, – pridūrė E.Pečiauskas.
Tai išgirdusi kaimynė L.Višomirskienė net aiktelėjo.
„Tai kaip išeina, jie dvigubą naudą gaus – nuplėš iš pensininkės, antra tiek atgaus iš valstybės?” – apmaudavo moteris.
Drėko ir sienos
Moteris įtaria, kad įmonė jos sąskaita bando susiremontuoti ir kitas patalpų vietas.
„Prieš tai šiose patalpose buvo sudrėkusios sienos ir ne dėl mano kaltės. Nuo kamino, ortakių ertmėse kaupėsi drėgmė, todėl buvo nukentėjusi viena siena. Ar tik verslininkai nebando visko suversti man?” – įtarinėjo klaipėdietė.
E.Pečiauskas patvirtino, kad dėl to, jog virš kamino nebuvo stogelio, viena jo patalpų siena buvo pradėjusi drėkti.
„Tačiau tą vietą mes nusiglaistėme savo sąskaita. Prašome padengti tik už dažymą, juk reikia viską vienodai perdažyti”, – aiškino patalpų savininkas.
Užliejo ir numirė
L.Višomirskienė tikino, kad norėdama išsiaiškinti, už ką iš jos bandoma nuplėšti įspūdingą pinigų sumą, turėjo nueiti kryžiaus kelius.
„Sąmatos niekas man neduoda, akto apie įvykį taip pat negaliu gauti”, – guodėsi moteris.
Paaiškėjo, kad pirmojo aukšto patalpų savininkams už kitą vandentiekio avariją pinigus mokėjo ir kiti kaimynai. Tačiau remontas esą nebuvo atliktas.
„Išeitų, kad, atlikę kapitalinį remontą, išlaidas jie bando užkarti visiems kaimynams?” – klausė moteris.
Paklaustas, ar tikrai iš jo patalpas užliejusių kaimynų gavo pinigų, E.Pečiauskas pažymėjo, kad dėl kainos nusileido.
„Ten tokia bėda buvo, ta kaimynė, kuri užliejo, mirė. Tai mes susitarėme dėl 1,4 tūkst. litų sumos”, – aiškino verslininkas.
Teko išmesti ner rūbus
Tačiau E.Pečiauskas prisipažino, kad po ankstesnės avarijos remontas nebuvo atliktas.
„Mes irgi vargstame. Šias patalpas mums užpila trečią kartą. Visi šaukia, kad nekalti. Namo administratorius tik dabar apskardins kaminą. Kaip remontuoti, jei ir vėl netrukus bus dėmės?” – skundėsi verslininkas.
E.Pečiauskas tikino, kad su įvykio kaltininke nesiruošia kariauti.
„Tegul draudimas su ja aiškinasi. Jei būtų apsidraudusi, būtų kitaip. Esu girdėjęs, kad vieniems žmonėms teko butą parduoti už kaimynams padarytą žalą”, – aiškino E.Pečiauskas.
„Visa ši istorija kvepia lupikavimu. Kiek noriu, tiek rašau į sąmatą? Ar negali būti, kad čia susitarta su draudimu?” – nuomonę dėstė gyventoja.
Moters kaimynė Zoja Ščerbinina, prisimindama savo patirtį, teigė, kad už savo butą iš kitos draudimo bendrovės tegavo grašius.
„Mano butą kaimynai taip užliejo, kad visi tapetai nusiraitė iki pat žemės. Butas atrodė kaip po karo. Draudimo kompanija mano nuostolius įvertino vos 875 litais”, – pasakojo moteris.
Stebėdama kaimynės vargus, Z.Ščerbinina piktinosi, kad draudimo kompanijos neretai yra kurčios nukentėjusiųjų aimanoms.
„Aš netekau visko. Visas butas buvo kiaurai sulietas, teko išmesti visus rūbus, odinę striukę, paltus. Nuo lubų gabalais krito tinkas. Ir tik tokią sumą gavau. O čia viena dėmelė ant lubų, o mokėti – 11 tūkst. litų. Ar čia teisybė?” – širdo moteris.
Darius Andriukaitis, draudimo priežiūros komisijos narys
Kaip turi būti nustatyta tikroji žala, vienareikšmiai nusakyti negalima. Tačiau faktas tas, kad kaltininkė neturėtų atlyginti daugiau, nei realiai buvo padaryta žalos. Remonto išlaidos turi būti įvertintos objektyviai. Jei žalos padarymas nelėmė tokio remonto, koks jis dabar yra daromas, moteris neturėtų mokėti. Tačiau situaciją reikia vertinti individualiai. Po žalos atsiradimo neturi būti „daromos” liukso klasės patalpos. Nebent jos tokios buvo, tuomet savininkui turi būti padengta visa patirta žala. Siūlyčiau ieškoti nepriklausomo turto vertintojo. Ar tikrai reikia remontuoti visas patalpas, nes skirsis sienų spalva? Kita vertus, pusės sienos juk nedažysi.
Ernesta Dapkienė, draudimo kompanijos atstovė
Mūsų klientas ne pats remontuojasi, o rangovą samdo per mus, todėl darbų įkainiai yra gerokai mažesni. Pirmoji sąmata siekė net 15 tūkst. litų. Mūsų rangovai pateikė 11 tūkst. litų sąmatą ir PVM. Taip pat kaltininkas turės padengti 2 tūkst. litų žalą už sugadintas parketlentes. Turime nuotraukas, kuriose užfiksuota, jog sulieti išskirtiniai parketlenčių pavyzdžiai. To paties buto gyventojai šias patalpas po dviejų dienų užliejo antrą kartą. Savininkas net konteinerį buvo pastatęs, kad mažiau vandens pribėgtų. Nemanau, kad mūsų įmonė lengva ranka mokėtų už nesamą žalą. Jau šeštus metus esame įdiegę specialią programą, kurioje kaupiamos visos įvykį įrodančios nuotraukos, o mūsų specialistai pagal padarytą žalą parengia darbų sąmatą.
