Klaipėdiečiai jau sulaukė pirmųjų sąskaitų už šildymą. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu už šią paslaugą vartotojai turės mokėti apie 50 proc. brangiau.
Vakar sąskaitų už šildymą sulaukė dalis daugiabučių namų savininkų bendrijoms – tarp kurių „Lyra” ir Rumpiškės” – priklausančių vartotojų.
Mogiliovo gatvės 14 name dviejų kambarių bute, kurio plotas 55 kv. m, gyvenanti klaipėdietė sulaukė beveik 169 litų sąskaitos. Pastate įrengtas automatizuotas šilumos palaikymas. Įrenginys reaguoja į oro temperatūrą ir pagal ją reguliuoja energijos tiekimą.
Įmonės „Klaipėdos energija” atsiskaitomojo mėnesio pradžia nesutampa su kalendorinio mėnesio pradžia. Mokestis už paslaugas skaičiuojamas nuo 27–28 dienos. Oficialus šildymo sezonas uostamiestyje šiemet prasidėjo spalio 27-ąją. Tad gautoje sąskaitoje įskaičiuotas mokestis ir už penkias šio mėnesio dienas.
Pernai Mogiliovo gatvės 14 namo gyventoja už lapkritį suteiktą šildymą mokėjo beveik 113 litų.
Rumpiškės gatvės 27 name dviejų kambarių bute, kurio plotas 54 kv. m, gyvenanti klaipėdietė už šią paslaugą gavo 210 litų sąskaitą. Pernai už tą patį mėnesį ji mokėjo tik 140 litų.
Lyginant su praėjusių metų lapkričiu, klaipėdiečiams mokestis už šilumą vidutiniškai išaugo apie 50 proc. Nuo šių metų sausio ji uostamiestyje brango 26 proc., nuo liepos – 29 proc.
Klaipėdos savivaldybės Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjo Algio Gaižučio, gyventojai gali pasiguosti tuo, jog šiemet lapkritis buvo šiltesnis nei pernai. Dėl to sunaudota ženkliai mažiau šilumos energijos.
Dauguma klaipėdiečių sąskaitų iš įmonės „Klaipėdos energija” turėtų sulaukti šios savaitės pabaigoje. Pasak bendrovės Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktoriaus Virginijaus Zutkio, vakar jos jau buvo atspausdintos.
Planuojama, jog šiluma dar apie 20 proc. uostamiestyje brangs nuo kitų metų vasario 1 dienos.
Patarimai, kaip sumažinti šilumos energijos sąnaudas:
* Investuoti į šilumos gamybos įrenginius, kurie naudotų vietinį kurą – malkas, durpes. Specialistų teigimu, jei maksimaliai bus išnaudotas vietinis kuras, tai šilumos savikainą galima sumažinti apie 25 proc.
* Senų namų renovacija. Brangstant energetikos ištekliams, mažesnis energijos suvartojimas gali būti išsigelbėjimas, mažinant sąskaitas už šilumą.
* Gyventojai turėtų prisiimti atsakomybę – kurti bendrijas, kurios gintų jų interesus, priverstų paslaugų tiekėjus, namų administratorius atlikti savo darbus, padėtų susitvarkyti bendrai naudojamą turtą, ieškotų racionalių sprendimų, kaip mažinti išlaidas šilumai, kitoms komunalinėms paslaugoms.
