Suskystintų gamtinių dujų terminalai ir skalūnų dujos kelia revoliuciją energetikos sektoriuje, nes pirmieji užtikrina gamtinių išteklių prieinamumą iš viso pasaulio, o antrosios tampa alternatyviu energetikos šaltiniu, mano Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento ambasadorius energetikos ir transporto politikos klausimams Vytautas Naudužas.
Tai jis delfi.lt portalui sakė Užsienio reikalų ministerijos organizuotojoje konferencijoje „Skalūnų dujos ir nafta kaip potencialūs žaidimo keitikliai Baltijos šalių ir Lenkijos energetikos rinkoje“, kurios pirmąją dalį moderavo.
„Du dalykai – suskystintų gamtinių dujų terminalai ir skalūnų dujos faktiškai yra revoliucija energetikoje, bet ne tik energetikoje, bet ir energetiniame saugume, ekonomikų konkurencingume ir taip toliau“, – dėsto V. Naudužas. – Revoliucija ta prasme, kad suskystintų gamtinių dujų terminalas sumažina priklausomybę nuo vieno šaltinio. Tai yra būdas gauti natūralias dujas ne iš vieno šaltinio, o iš viso pasaulio. Jeigu kalbame apie skalūnų dujas, jos yra naujas energetinis resursas.“
Jis pateikia JAV skalūnų dujų gavybos pavyzdį: JAV 2000 m. pagamino 3 mlrd. m³ skalūnų dujų, 2008 m. – 60 mlrd. m³, t. y. 20 kartų daugiau, o po poros metų, 2010 metais – 120 mlrd. m³.
„Perspektyva yra grandiozinė. JAV, kuri buvo priklausoma nuo energetinių resursų importo, tampa eksportuojančia valstybe. Aišku, JAV yra ir kitų faktorių, tai yra, buvo padidinta ir dujų bei naftos gavyba, bet skalūnų dujos keičia pasaulio energetinį veidą“, – mano jis.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje iš viso yra apie 100 mlrd. m³ skalūninių dujų.
„Manau, kad tai gali keisti ir mūsų energetikos būtį, o tuo pačiu ekonomikos ir socialinę būtį, pragyvenimo ir gerbūvio lygį ir taip toliau“, – dėsto V. Naudužas.
Skalūninių dujų rezervas JAV viršija 24 tūkst. mlrd. m³, Europos Sąjungoje (ES) jis yra apie 17 tūkst. mlrd. m³.
„Sakoma, kad trečdalis (ES skalūnų dujų kiekio – aut. past.) yra Lenkijoje, kitas trečdalis – Prancūzijoje ir likusi dalis – kitose ES valstybėse“, – sako V. Naudužas ir skaičiuoja, kad Lietuvos turimas skalūninių dujų kiekis sudaro 170-ąją dalį viso ES kiekio. – Tas skaičius rodo, ką jau atradome, o ar atrasime daugiau ir ką leis technologija daryti po 10 metų, niekas nežino.“
Pasak jo, šios dienos konferencija ir JAV atstovų susidomėjimas Baltijos šalių ir Lenkijos skalūninių dujų potencialu rodo, kad JAV atstovai mato galimybes dirbti energetikos srityje šiame regione.
Autoriai: Erika Fuks
