Rinkdamiesi būstą vilniečiai vis dažniau vertina ne tik jo lokaciją, plotą ar kainą, atskleidžia „Darnu Group“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Augantis dėmesys gyvenimo kokybei formuoja naujus pasirinkimo kriterijus – svarbi tampa ne tik pati būsto erdvė, bet ir aplinka už namų durų, lemianti kasdienį patogumą.
„Mūsų atlikto tyrimo duomenimis, aukštą gyvenimo kokybę galintis pasiūlyti būstas šiandien dažniausiai siejamas su patogiu susisiekimu (47 proc.), tvarkinga kaimynyste (42 proc.), privatumu (40 proc.), energiniu efektyvumu (34 proc.) ir gamtos artumu (30 proc.). Tai rodo, kad miestiečiai kokybišką gyvenimą mieste linkę tapatinti ne tik su techninėmis būsto charakteristikomis, bet ir su jį supančia aplinka“, – sako „Darnu Group“ pardavimų ir nuomos vadovas Mykolas Čiplys.
Svarbiausia – aplinka
„Darnu Group“ tyrimo duomenimis, už būsto patogumus, kuriuos apklausos dalyviai laiko elementais, užtikrinančiais aukštesnę gyvenimo kokybę, kas antras vilnietis primokėtų iki 5 proc. būsto vertės, kas trečias – iki 10–13 proc.Tai patvirtina irNT agentūros „Capital“ ekspertas Mantas Mikočiūnas.
Jo teigimu, reikalavimų sąrašas naujam būstui Vilniuje ilgėja: „Pirkėjai ieško namų, kurie būtų netoliese miesto centro, turėtų uždarus, saugius kiemus, žalias teritorijas. Ieškantys aukštos gyvenimo kokybės, domisi ir tolimesne rajonų plėtra, pastatų energiniu efektyvumu bei architektūra.“
M. Mikočiūnas atkreipia dėmesį, kad renkantis būstą daugumai gyventojų labai svarbi šalia namų esanti infrastruktūra – viešojo transporto maršrutai, dviračių takai, pėsčiųjų jungtys. Jei projekte ar rajone paslaugų pasiūla yra platesnė, ji gali atsverti susisiekimo iššūkius ir ženkliai sumažinti būtinas keliones.
„Nuolatinė žmonių migracija mieste vyksta būtent dėl to, kad gyvenamojoje vietoje trūksta reikiamų paslaugų, todėl tenka gaišti laiką automobiliuose ar kamščiuose“, – teigia M. Mikočiūnas.
Kalbant apie gyvenimo kokybę, anot eksperto, ne mažiau svarbūs kriterijai – kaimynystė ir privatumas: „Privatumas pirkėjams dažnai reiškia galimybę jaustis saugiai, turėti asmeninę erdvę, nebūti trikdomiems pašalinių žvilgsnių ar triukšmo. Tai glaudžiai siejasi su architektūriniais sprendimais – užstatymo intensyvumu, butų skaičiumi laiptinėje, garso izoliacija ar langų kryptimis. Be to, žmonės nori gyventi jų socialinį statusą ir požiūrį atitinkančioje aplinkoje, būti apsupti panašių į save. O tai dažnai padiktuoja projekto įvaizdis ar kainodara“, – sako M. Mikočiūnas.
Žaliųjų erdvių ir statinio žalumo privalumai
„Darnu Group“ pardavimų ir nuomos vadovas Mykolas Čiplys pažymi, kad tyrime atsiskleidusi aukštos gyvenimo kokybės sąsaja su namų energiniu efektyvumu nestebina. Šiandien plėtojami A++ klasės pastatai, palyginti su senos statybos daugiabučiais, sunaudoja iki 8 kartų mažiau šilumos energijos, o mažesnis jų poveikis aplinkai virsta ir apčiuopiamomis naudomis gyventojams.
„Tiek stebint tendencijas bendrai, tiek kalbantis su mūsų plėtojamo „Sakų“ projekto pirkėjais yra akivaizdu viena – nepriklausomai nuo asmeninių galimybių, kiekvienas ieško sprendimų, kurie duotų apčiuopiamos naudos – nuo mažesnių išlaidų iki ilgalaikės turto vertės augimo. A++ klasės pastatai ne tik padeda taupyti, bet ir atveria palankesnes finansavimo galimybes, didina būsto patrauklumą rinkoje bei užtikrina didesnį ilgaamžiškumą“, – sako „Darnu Group“ atstovas.
Gamtos artumo svarbą šalia namų vilniečiams atskleidęs tyrimas taip pat parodė, jog net 22 proc. jų kokybišką gyvenimą sostinėje sieja ir su vaizdu pro langą, kokybiškomis bendrosiomis erdvėmis (16 proc.). Nors žaliosios zonos užima net 61 proc. Vilniaus teritorijos – tai miškai, parkai, upių pakrantės ir kiti želdynai – urbanistas, „Pupa / Life Over Space“ vadovas Tadas Jonauskis pastebi, kad ilgalaikėje perspektyvoje būstų šalia gamtos, arti miesto centro, pasiūla gali mažėti, todėl jų populiarumas kasmet auga.
Eksperto teigimu, svarbu ne tik žalumos kiekis, bet ir jos įveiklinimas – takai, parkai, sporto ar žaidimų aikštelės bei rekreacijos zonos, pritaikytos žmogaus poreikiams. Tokios vietos ne tik leidžia daugiau laiko praleisti gryname ore, bet ir stiprina bendruomeniškumą. Todėl vis daugiau kokybiškų projektų planuojama toliau nuo magistralinių kelių ar intensyvių miesto centrų, kur natūralūs gamtos barjerai tampa taip pat ir efektyvia apsauga nuo triukšmo bei taršos.
