Anza

Tvariu būdu išgautas vandenilis prisideda stabdant klimato kaitą: kaip tai gali transformuoti energetikos pramonę?

Energetikos pramonė vandenilis

Mokslininkai prognozuoja, kad taršesni pramonės sektoriai, norėdami išvien žengti tvaresniu keliu, nuo dabar iki 2030 m. turėtų 75 kartais padidinti žaliojo vandenilio gamybinius pajėgumus, rodo „Word Bank“ duomenys. Šiltėjančio klimato keliami iššūkiai skatina energetikos pramonėje dirbančias įmones gamybos procesuose pradėti naudoti žaliąjį vandenilį, kuris, kaip prognozuoja Europos Sąjunga, iki 2050 m. galėtų turėti ženklų poveikį kovojant su klimato kaita.

Dabartinė vandenilio paskirtis

Vandenilis (H) yra labiausiai visatoje paplitęs cheminis elementas, kuris lengvai jungiasi ir sąveikauja su kitais elementais ir molekulėmis (pavyzdžiui, susijungęs su deguonimi, sudaro vandenį). Iš kombinacijų su vandeniliu taip pat gali būti sukuriama energija. Vandenilio panaudojimas energijos kaupimo procese yra alternatyva anglies ir naftos naudojimui, nes, naudojant vandenilį energijos gamybai, vieninteliai šalutiniai to produktai – šiluma ir vanduo.

Šis elementas daugiausiai naudojamas siekiant perdirbti naftos produktus, pašalinti sunkiai tirpstančias mechanines priemaišas ar suskaidyti sunkiai skylančias molekules. Nors šiandien tai pagrindinis vandenilio panaudojimo būdas, moksliniai tyrimai rodo jo potencialą ir kitose pramonės šakose. Pavyzdžiui, sparčiai besivystančioje transporto pramonėje vandenilis gali būti panaudojamas kuriant degalus be naftos. 

„Vandenilio gamybos dekarbonavimas, keičiant pilkąjį vandenilį į žaliąjį, kuris yra plačiai naudojamas įvairiose pramonės šakose, pradedant plieno gamyba ir baigiant transportu, yra svarbi priemonė siekiant sumažinti į aplinką išmetamų kenksmingų teršalų kiekį“, – sako suomių bendrovės „Neste“ žaliojo vandenilio skyriaus viceprezidentė Outi Ervasti. 

Žaliojo, pilkojo ir mėlynojo vandenilio skirtumai

Šiuo metu apie 95 proc. vandenilio pagaminama iš iškastinio kuro. Tai reiškia, kad jis yra pagamintas iš neatsinaujinančių žaliavų. Šiuo būdu išgautas vandenilis (paprastai tai vyksta garų metano riformingo proceso metu) yra vadinamas pilkuoju vandeniliu.

Egzistuoja būdas, kuriuo galima pilkojo vandenilio išgavimo procesą paversti tvaresniu. Mokslininkų teigimu, norint tai padaryti reikia panaudoti specialią technologiją, kuri neleidžia anglies dioksidui pasklisti atmosferoje. Jei vandenilio gavybos metu išsiskiriamas anglies dioksidas yra surenkamas, išgaunamas mėlynasis vandenilis. 

Tačiau šį elementą galima išgauti ir visiškai gamtai nekenksmingu būdu. Tai vyksta elektrolizės proceso metu, kai vandens molekulės skaidomos į vandenilį ir deguonį naudojant atsinaujinančią elektros energiją. Taip vandenilis išgaunamas nenaudojant gamtinių dujų – tiesiogiai į aplinką neišmetant anglies dioksido. 

Šis žaliasis vandenilis yra atsinaujinanti, universali žaliava, kuri gali būti naudojama plieno, cemento, trąšų, degalų ir kitų chemijos produktų gamybos procesuose. Pagal mokslininkų prognozes, žaliasis vandenilis, ypač transporto sektoriuje, gali padėti per ateinantį dešimtmetį gerokai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. 

Reikalingas sisteminis požiūris

Dabartinio klimato kaitos poveikio mažinimas yra svarbi ekonomikos varomoji jėga. Dabartinėje Europos Sąjungos vandenilio strategijoje raginama plėtoti atsinaujinančio vandenilio infrastruktūrą ir jo panaudojimą įvairiose rinkose tam, kad vandenilis taptų pagrindine energetikos sistemos dalimi.

Iki 2024 m. siekiama pagaminti ne mažiau kaip milijoną tonų žaliojo vandenilio, o iki 2030 m. – ne mažiau kaip 10 mln. tonų. Šie žaliojo vandenilio gamybos tikslai ir pagerėjusios finansavimo galimybės paspartino su vandeniliu susijusių projektų plėtrą. Tačiau šio proceso įgyvendinimui įtakos turi ir teisės aktai – atsinaujinančio vandenilio išteklių panaudojimui reikia savalaikių leidimų.

„Šiuo metu reikia aiškiai reglamentuoti tiek žaliojo vandenilio pasiūlą, tiek paklausą, kad būtų sukurta tvirta sistema, kuria remiantis būtų galima priimti investicinius sprendimus. Pasiūla gali būti remiama investicinėmis paskatomis, o paklausa – įpareigojimais naudoti iš atsinaujinančių žaliavų gaminamus degalus, kartu užtikrinant, kad anglies dioksido išmetimo kaina atsispindėtų iškastinio kuro kainodaroje“, – papildo O. Ervasti. 

Didinami pajėgumai

Kadangi visame pasaulyje vis daugiau įmonių stengiasi sumažinti klimato kaitos pėdsakus, atsiranda daugiau galimybių sėkmingai kurti žaliojo vandenilio išteklius plačiu mastu. Tačiau perėjimas prie žaliojo vandenilio dar tik prasideda. 

Dėmesys žaliajam vandeniliui yra svarbi „Neste“ veiklos strategijos dalis. Bendrovė iki 2035 m. siekia visiškai neutralizuoti savo išskiriamų anglies dioksido emisijų poveikį aplinkai. Ilgainiui bendrovė planuoja vandenilį naudoti kaip žaliavą elektrodegalams gaminti. 

Šiuo metu „Neste“ savo naftos perdirbimo gamykloje, esančioje Porvo mieste, Suomijoje, įgyvendina 120 MW galios elektrolizatoriaus projektą, kuris bus skirtas žaliojo vandenilio gamybai. Šiuo metu bendrovė pereina prie pagrindinio projektavimo etapo, tikimasi, kad investicinis sprendimas bus parengtas ateinančių metų pradžioje. Tuo tarpu žaliojo vandenilio gamybos pradžia numatoma 2026 m.

TAIP PAT SKAITYKITE

Rehau
Moderni izoliacija
GF bankas

Gfbankas.lt

GF BANKAS paskolos internetu!

Baltparma

Baltparma.lt

Baltparma - blokeliai ir kitos statybinės medžiagos

Ruukki Products AS

Ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai

Deinavos baldai

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt - baldai internetu