Naujai pastatyto socialinio būsto kaimynystė netenkina už savo pinigus butus įsigijusių klaipėdiečių. Nuo valstybės remiamų gyventojų jie norėtų atsitverti tvora.
Kaimynystė sukėlė šoką
Tikėjęsi gyventi prestižiniame rajone Taikos pr. 114, 115 ir 116 namų naujakuriai sulaukė akibrokšto – valstybės remiamų žmonių kaimynystės. Gyventojai piktinosi, kad prieš įsigyjant brangius butus jie nebuvo įspėti apie šalia išdygsiantį socialinį būstą. Sausį Klaipėdos savivaldybė įteikė 90 butų raktus gyventojams, neišgalintiems nusipirkti gyvenamąjį plotą ir įrašytiems į eilę socialiniam būstui gauti.
Už valstybės skirtus pinigus pastatytame name Irklų gatvėje įsikūrė jaunos šeimos, našlaičiai ir neįgalieji.
Tuo tarpu butus kaimynystėje už 300–500 tūkstančių litų naujai pastatytame name įsigiję klaipėdiečiai neslėpė tikėjęsi įsikurti prestižiniame rajone.
Nepasitenkinimas dėl šalia gyvenančių socialiai remtinų žmonių ėmė kilti dėl nuolat po langais besimėtančių šiukšlių. Už savo lėšas butus įsigiję klaipėdiečiai piktinosi suaugusių žmonių nesugebėjimu palaikyti tvarkos. Aplink namus nuolat mėtosi šiukšlės, baldų likučiai, tušti buteliai.
Turtingesnieji teigė, kad valstybės remiami gyventojai nesivargina nešti šiukšlių į konteinerius, o palieka jas kieme ar prie svetimų automobilių.
Vairuotojai skundėsi nubraižytais automobiliais ir kaimynų okupuojama stovėjimo aikštele, kuri įrengta už jų pinigus. Po langais vakarais lėbaujantis jaunimas triukšmauja ir neleidžia miegoti. Tėvai prisipažino bijantys į kiemą išleisti savo vaikus.
Pašnekovai tikino, kad nieko panašaus nebuvo, kol kaimynystėje neįsikūrė materialiai sunkiau gyvenantieji.
Pasigenda tvarkos
„Mes nusipirkome žemės plotą, butą, brangiai mokame už aplinkos priežiūrą, laiptinių valymą, o jie mindžioja žolę, šiukšlina, laužo už mūsų pinigus įrengtą vaikų žaidimų aikštelę, kuri po 22 val. būna pilna paauglių iš gretimo namo. Savivaldybė kalta, kad neįspėjo mūsų apie būsimą tokią kaimynystę. Atiduodami jiems raktus, savivaldybės darbuotojai turėjo išaiškinti, kaip reikėtų elgtis”, – piktinosi viena iš Taikos pr. gyventojų Veronika Kubilienė.
Už namo teritorijos priežiūrą ir laiptinių valymą gyventojai per mėnesį sumoka iki 60 litų.
„Prieš perkant butą, statybininkų klausėme, kokį vaizdą matysime pro langą kitoje pusėje. Žadėta, kad bus įstaigos, vienaaukščiai namai ir niekas neužstos vaizdo. Kai pasirašėme pirkimo sutartį, išdygo štai gražiausias namas. Kodėl pro savo langą turiu matyti besimėtančius butelius ir šiukšles? Jie čia gyvena tik tris mėnesius, o jau dedasi tokie „bardakai”, – nepasitenkinimo neslėpė ponia Ingrida.
Nepatenkinti klaipėdiečiai mano, kad problemą dėl šiukšlių ir netenkinančios kaimynystės padėtų išspręsti tvora. Tam jie ketina rinkti parašus ir kreiptis į savivaldybę arba į butus pardavusią statybos bendrovę.
Nors gyventojai piktinosi ne tiek socialiniu kaimynų statusu, kiek jų nesugebėjimu palaikyti tvarką ir švarą, tačiau ne vienas siūlė socialinio būsto gyventojus įkurdinti atokiau nuo miesto.
Kaltas požiūris
Socialinį būstą administruojančios viešosios įstaigos „Klaipėdos butai” direktorė Polė Maskeliūnienė pripažino, kad atsikrausčius naujakuriams neišvengta problemų dėl šiukšlių konteinerių stokos, blogo privažiavimo. Tačiau tai esą normalu įsikūrus naujame name.
Direktorės manymu, dviejų konteinerių šalia namo turi užtekti – daugiau jų pastatyti neketinama, o šiukšles po veją ir kiemą išnešioja vėjas. Statybos darbus atlikusi bendrovė artimiausiu metu žadėjo baigti tvarkyti aplinką.
„Jauni, tvarkingi, padorūs žmonės. Šiukšlina jie ne daugiau nei kitų namų gyventojai. Gal tik mūsų toks požiūris, kad socialiai remtini – tai būtinai degradavę. O gal čia pavydas, kad jie veltui gavo naujus butus”, – administruojamo namo gyventojus gynė P. Maskeliūnienė.
Direktorė žadėjo, kad artimiausiomis savaitėmis bus sušauktas Irklų gatvės namo gyventojų susirinkimas, kur bus aptarti tvarkos ir švaros klausimai.
Patyrė moralinę žalą
Taikos pr. 114 -116 namus stačiusi Šiaulių bendrovė „Arkada”, atsižvelgdama į klaipėdiečių pageidavimą, ketina statyti tvorą, taip socialiai remtinus atskirti nuo geriau gyvenančiųjų. Detaliajame plane tvoros statybos nėra numatytos.
„Mes nekalti, kad savivaldybė nusprendė šalia statyti būstą socialiai remtiniems. Mes apie tai irgi nieko nežinojome. Priešingu atveju būtume prieštaravę. Prieš ketverius metus, kai įsigijome sklypą, ten planuota statyti mažaaukščius kotedžus, – gynėsi bendrovės buhalterė Auksė Sakalauskienė. – Klaipėdos miestui turėtų būti gėda, kad šitaip pasielgė. Savivaldybė turėtų pagalvoti, kaip gyventojus apsaugoti nuo tokių žmonių. Galbūt mes kreipsimės į savivaldybę, prašydami pastatyti tvorą ir kompensuoti mums moralinę žalą.”
