Šventinis laikotarpis – išbandymas namų saugumui: kokias rizikas gyventojai dažniausiai nuvertina?

Namų saugumas
Namų saugumas. Asociatyvi nuotrauka Pexels.com

Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu pasikeitusi kasdienė rutina dažnai lemia didesnę riziką gyventojų turtui. Žmonės daugiau keliauja, ilgiau palieka namus be priežiūros, namuose dažniau renkasi svečiai, deginamos žvakės ar intensyviau naudojami kiti elektros prietaisai. Draudimo ekspertai pastebi, kad būtent šiuo metu padaugėja ne tik vagysčių, bet ir gaisrų, vandens užliejimų bei kitų nenumatytų incidentų.

Draudimo technologijų bendrovės „Balcia Insurance SE“ filialo Lietuvoje rizikos vertinimo ir produktų departamento vadovas Andrius Dambrauskas teigia, kad daugelis šių nelaimių kyla dėl paprastų, bet dažnai pamirštamų saugumo taisyklių.

„Šventiniu laikotarpiu žmonės linkę atsipalaiduoti ir atidėti kasdienius rūpesčius, tačiau būtent tada rizika patirti nuostolių išauga. Net trumpam palikti neprižiūrimi namai gali tapti vagysčių ar kitų nelaimių taikiniu“, – sako A. Dambrauskas ir įvardijas pagrindines rizikas, kurios dažniausiai pasitaiko šventiniu laikotarpiu.

Išaugusios rizikos šventiniu laikotarpiu

Vagystės ir įsilaužimai. Išvykus atostogauti ar lankyti artimųjų, būstai dažnai lieka tušti. Vagišiai tuo pasinaudoja, ypač jei langai palikti neuždengti, o vertingi daiktai – matomoje vietoje. Papildomą riziką didina ir socialiniuose tinkluose viešinamos išvykų ar šventinių vakarėlių nuotraukos įrodančios, kad nesate namuose.

Gaisrai. Šventiniu laikotarpiu daugiau naudojamos girliandos, žvakės, kuriami židiniai, naudojami papildomi šildytuvai. Netvarkinga elektros instaliacija ar paliktos degančios žvakės gali tapti gaisro priežastimi. Riziką didina ir natūralios eglutės, kurios išdžiūvusios tampa itin degios.

Užliejimai. Šaltuoju metų laiku padidėja rizika trūkti vandentiekio vamzdžiams, ypač esančioms nešildomose patalpose. Užšalę ar trūkę vamzdžiai gali sukelti didelę žalą ne tik savo, bet ir kaimynų būstui, ypač jei gedimas pastebimas pavėluotai.

Žala kaimynams. Šventiniai susibūrimai kartais baigiasi ir civilinės atsakomybės žalomis – užlieti kaimynų butai, nuo balkonų nukritę daiktai ar kiti netyčiniai incidentai gali pareikalauti papildomų išlaidų.

Kaip sumažinti galimus nuostolius?

Pasak A. Dambrausko, šventiniu laikotarpiu svarbiausia yra iš anksto pasirūpinti namų saugumu ir neskubėti palikti būsto jo neapžiūrėjus. Net ir nedideli, kasdieniai veiksmai gali padėti išvengti rimtų nuostolių. Prieš išvykstant reikėtų įsitikinti, kad patikimai užrakintos visos durys ir langai, įskaitant balkonų ar terasų, atjungti nenaudojami elektros prietaisai, ypač šildymo įranga, bei patikrinta, ar nėra vandens pratekėjimų. Jei yra galimybė, rekomenduojama užsukti ir vandens tiekimą, kad net ir nedidelis gedimas netaptų didelių nuostolių priežastimi. Taip pat svarbu pasitikrinti, ar veikia dūmų detektoriai ir apsaugos signalizacija.

Papildomą saugumą suteikia šiuolaikiniai technologiniai sprendimai – vaizdo stebėjimo kameros, judesio davikliai ar automatinis apšvietimo valdymas, padedantys sudaryti įspūdį, kad namuose yra žmonių, ir atgrasantys nuo galimų įsilaužimų. Taip pat pravartu susitarti su kaimynais, kad jie kartkartėmis užmestų akį į būstą. 

Eksperto teigimu, prieš šventes verta peržiūrėti ir turimą būsto draudimą bei įsitikinti, kad draudimo suma atitinka realią turto vertę, o draudimo apsauga apima dažniausiai šiuo laikotarpiu pasitaikančias rizikas, įskaitant ir civilinę atsakomybę už žalą tretiesiems asmenims.

„Būsto draudimas nėra formalumas – tai sprendimas, leidžiantis šventes pasitikti ramiau ir išvengti didelių finansinių rūpesčių, jei nutiktų nenumatyta situacija“, – teigia A. Dambrauskas.

REKOMENDUOJAME