Nors tebegalioja dar 1994 metais Vyriausybės priimtas nutarimas, įpareigojantis miesto širdyje įsikūrusią laivų remonto įmonę iki 2009 metų nutraukti gamybinę veiklą, laivai čia dar gali būti taisomi gana ilgai.
Anot piliavietės teritorijoje veikiančios bendrovės „Klaipėdos laivų remontas” (KLR) vadovų, plėtoti rekreacinės ir komercinės veiklos, nesusijusios su laivų remontu, įmonė negali, nes Kultūros paveldo departamentas esą sugalvojo pakeisti savo poziciją ir nepalaimina dvejus metus rengto specialiojo teritorijos plano.
Pakeitė poziciją
Pasak KLR direktoriaus Alvydo Butkaus, iki šiol vykdant investicinius įsipareigojimus Valstybės turto fondui ir plėtojant teritoriją buvo rekonstruoti trys senieji pastatai – Ryžių malūnas, Keltininko namelis ir Karališkasis sandėlis. Norint toliau plėtoti teritoriją reikėjo parengti specialųjį jos planą, o vėliau remiantis juo – ir naują detalųjį planą.
2006 m. kovą tuometinis Kultūros paveldo departamento direktorius Albinas Kuncevičius pasirašė įsakymą, kuriuo nusprendė pradėti rengti Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą. Šiuo departamento Klaipėdos teritoriniam padaliniui organizuoti pavestu ir KLR finansuojamu planu turėjo būti nustatytos Klaipėdos piliavietės teritorijos bei apsaugos zonos ribos ir jų plotai. Taip pat plane turėjo būti numatytos vietos, kur ir kokio aukščio bus statomi pastatai, suformuotas apželdinimas, transporto srautai ir t.t.
„Plano rengimo darbai užtruko dvejus metus. Jis buvo suderintas su visomis uostamiesčio institucijomis ir beliko sulaukti Kultūros paveldo departamento sprendimo. Tačiau pasikeistus vadovybei ši institucija nusprendė pakeisti poziciją ir mano, kad į specialusis planas turi apimti ir plotus, esančius už Pilies gatvės, ir patenkančius į laivų statyklos „Baltija” teritoriją. Tai reiškia, kad reikėtų pradėti rengti naują specialųjį planą”, – sako A. Butkus.
Jo vadovaujama įmonė į jau paruoštą specialųjį planą investavo apie pusę milijono litų. Jame numatoma, kad aukščiausi pastatai teritorijoje bus Ryžių malūnas ir išlikęs senosios Lindenau laivų statyklos elingas. Pirmojo etapo statybos numatomos palei Danės krantinę už pasukamojo tiltelio link kruizinio laivų krantinės, antrajame – statybos Lindenau teritorijoje išsaugojant čia esančias kultūros paveldo vertybes. Paskutiniuoju teritorijos plėtros etapu buvo numatyta pastatyti statinius vietoje dabartinių dirbtuvių. Jie užstotų piliavietės teritoriją nuo „Baltijos” laivų statyklos.
„Mes nenorime jokių konfliktų, viskas buvo derinama su visomis institucijomis, atsisakėme idėjos statyti aukštus pastatus, tačiau jei viską vėl tektų pradėti iš naujo, gali kilti atsakomybės ir dėl mūsų investuotų pinigų į specialaus plano rengimą klausimas”, – sako A. Butkus.
Nei pakarti, nei paleisti
„Iki šiol vykdant investicinius įsipareigojimus į teritorijos plėtrą jau investuota 20 milijonų litų. Kad būtų įvykdyti įsipareigojimai, reikia investuoti dar 10 milijonų. Dėl susiklosčiusios padėties, kai negalime nieko nei statyti, nei rekonstruoti, iškyla grėsmė neįvykdyti šių įsipareigojimų Valstybės turto fondui”, – teigia A. Butkus.
Esant tokiai situacijai, anot jo, įmonė negali atsisakyti ir gamybinės veiklos – laivų remontas duoda 70 proc. įmonės pajamų.
„Susiklosto labai dviprasmiška situacija. Neaišku, kada šioje teritorijoje galėsime nutraukti laivų remonto veiklą. Dėl to neapibrėžtumo negalime ir investuoti į šią veiklą, negalime paaiškinti apie 140 čia dirbančių žmonių, kokia jų ateitis”, – sako KLR vadovas.
Anot A. Butkaus, jei visgi susidarys sąlygos piliavietės teritorijoje nutraukti gamybinę veiklą, jos įmonė visiškai atsisakyti nenorėtų.
„Galvotume apie jos iškėlimą, nes mažų laivų remontas turi nišą rinkoje. Mūsų mažuosiuose dokuose remontuojami Rusijos, Skandinavijos bendrovių žvejybiniai laivai, Lietuvos karinių jūrų pajėgų, pasieniečių, Uosto direkcijos laivai. Tokius nedidelius laivus remontuoti didžiuosiuose dokuose yra pernelyg brangu, tad ši verslo sritis yra tikrai perspektyvi ir iš jos gaunamos mūsų pajamos nuolat auga”, – sako A. Butkus.
Atitinka taisykles, bet turės keisti
Kultūros paveldo departamento Apskaitos skyriaus vyriausioji specialistės Ritos Mosiejienės teigimu, specialusis planas buvo ruošiamas pagal visas Vyriausybės nustatytas taisykles.
„Praktika, kad prieš rengiant specialiuosius planus Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos turi apibrėžti teritorijos ribas, atsirado visai neseniai. Tad ar šiuo atveju reikės rengti naują specialų planą gali atsakyti tik juristai”, – sakė R. Mosiejienė.
Kultūros paveldo departamento Juridinio skyriaus vedėjas Andrius Vaicekauskas savo ruožtu aiškino, kad įstatymas nurodo, jog nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir teritorijų ribas apibrėžia nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos.
„Šios tarybos yra nepriklausomos nuo Kultūros paveldo departamento, jei kyla teisminiai ginčai dėl jų sprendimo, departamentas būna tik trečiuoju asmeniu. Specialieji planai yra sudaromi vertingosioms savybėms išsaugoti. Taigi jei specialusis planas nenumato kaip apsaugoti vertybes, kurios yra vertinimo tarybų nustatytose ribose, logiška, kad jis turi būti koreguojamas”, – mano A. Vaicekauskas.
Miestas netylės
Kadangi specialiojo plano procedūrų atnaujinimas nutolintų ir miesto planus tvarkyti piliavietę bei jos prieigas, Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius žada kreiptis į Vyriausybę dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos priimto sprendimo.
„Susėdę vilniečiai, neįsigilinę į esmę, priėmė visiškai nelogišką sprendimą, atitrūkusį nuo realybės. Piliavietės ribos išplečiamos į „Baltijos” laivų statyklą, už Pilies gatvės, vos ne į Teatro aikštę. Blogiausia, kad viskas radikaliai keičiama iš esmė dėl to, kad pasikeitė Kultūros paveldo departamento vadovai. Negali būti taip, kad asmeninės ambicijos lemtų nerealių sprendimų priėmimą. Tai yra ir nekorektiška, nes specialaus plano rengėjas buvo Kultūros paveldo departamentas. Visko taip nepaliksime ir kreipsimės į Vyriausybę, kad ši problema būtų išspręsta aukščiausiu lygiu”, – teigia R. Taraškevičius.
„Viską labai apsunkins”
Vladas ŽULKUS, Klaipėdos universiteto rektorius, Klaipėdos piliavietės tyrinėtojas
Aš buvau toje vertinimo komisijoje, balsavau už tai, kad šioje vietoje būtų suformuotos dvi teritorijas su skirtingais režimais – piliavietė ir Lindenau laivų statyklos teritorija. Tačiau sprendimas buvo priimtas balsams pasiskirsčius 4 prieš 3. Mano nuomone, šios dvi teritorijos istoriškai neturi nieko bendra, nes toje vietoje, kur dabar yra Lindenau objektai, XIX amžiaus pradžioje dar buvo vanduo.
Be to, manau, kad labai negerai, jog šiuo sprendimu ribos išplečiamos į Savivaldybės žemes – už Pilies gatvės iki Teatro aikštės, ir į „Baltijos” laivų statyklos teritoriją. Tai biurokratiškai labai apsunkins tolesnius piliavietės regeneravimo darbus.
„Nesame suinteresuoti vilkinimu”
Diana VARNAITĖ, Kultūros paveldo departamento direktorė
Reikia visų pirma pasakyti, kad departamentas į Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą kreipėsi dėl to, kad gavo derinti specialųjį piliavietės planą, kuriame jos ribas buvo numatoma sumažinti beveik perpus. Taryba balandį nepritarė tokiam ketinimui. Tada ir prasidėjo optimaliausio sprendimo paieškos. Mes nesame suinteresuoti procedūrų vilkinu ir nuolat kalbamės su plano rengėjais, ieškome sprendimo, kaip viską apjungti į vieną visumą, o ne išmėtyti kaip saleles. Juristai taip pat ieško galimybių, kaip paspartinti visus procesus, kad jie dabar neužsitęstų metų metus.
„Reikės korekcijų”
Virgilijus KAČINSKAS, Kultūros paveldo centro direktorius
Piliavietes ribas į kitą pusę Pilies gatvės ir „Baltijos” laivų statyklos teritoriją buvo nuspręsta pratęsti, nes šiose vietose yra archeologinis paveldas – buvusių fosų, ravelinių liekanos. Vertinimo komisija nutarė neatskirti Lindenau teritorijos nuo piliavietės, nes į laivų statyklos vietą įsiterpia archeologinės liekanos. Balsai išsiskyrė tik dėl šio klausimo, o dėl visos padidintos teritorijos įtraukimo į į Kultūros vertybių registrą balsuota vienbalsiai. Ribų išplėtimas reiškia, kad čia atliekant bet kokius darbus bus privaloma atlikti archeologinius tyrimus. Taip pat Kultūros paveldo departamentas turės priimti sprendimą dėl specialiojo plano korekcijų, kad jis apimtų ir naująsias ribas.
Padidino ir Palangą
Praėjusią savaitę Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba padidino ir Palangos miesto istorinės dalies teritorijos ribas. Nutarta teritoriją praplėsti iki 138,4 ha – apytiksliai 12 ha daugiau palyginti su ankstesnėmis ribomis. Be to, siekiant tinkamai apsaugoti vietovę, nuspręsta rekomenduoti steigti valstybinį urbanistinį architektūrinį draustinį.
Neaišku, kada šioje teritorijoje galėsime nutraukti laivų remonto veiklą. Dėl to neapibrėžtumo negalime ir investuoti į šią veiklą, negalime paaiškinti apie 140 čia dirbančių žmonių, kokia jų ateitis
