Prieš persikeldama iš Sakartvelo į Lietuvą, Shorena Gudzhabidze jau turėjo aiškią viziją, kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė studijų aplinka. Šią viziją suformavo pokalbiai su studentais iš įvairių Europos universitetų, kuriuos ji sutiko dalyvaudama savo mokyklos STEM akademijoje. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Statybos fakulteto Statybos inžinerijos studijų programa atitiko visus jos lūkesčius, tad sprendimas persikelti svetur neužtruko. Tai istorija apie jauną inžinierę, kuri savo aistrą atrado architektūros ir inžinerijos sankirtoje.
Kelias į Vilnių
Dar mokykloje Shorena dalyvavo tarptautiniuose inžinerijos konkursuose, įskaitant „Intel ISEF“ ir „ECUSYS“, kur susipažino su studentais iš visos Europos. „Iš pirmų lūpų išgirstos istorijos apie jų laboratorijas, kursus ir tyrimų aplinką išties pakėlė mano lūkesčių kartelę universitetinei patirčiai“, – prisimena ji.
Atėjus laikui apsispręsti, kur studijuoti, per mokyklos alumnų tinklą iškilo VILNIUS TECH vardas. Statybos inžinerijos programa atitiko visus jos reikalavimus. Shorena pateikė paraišką, gavo stipendiją ir persikėlė. „Tuo metu tai atrodė paprastas ir savaime suprantamas sprendimas“, – sako ji.
Mokymasis mąstyti kaip inžinierei
Netrukus Shorena suprato, kad statybos inžinerija yra kur kas platesnė sritis nei daugelis įsivaizduoja. „Mane labiausiai nustebino ne sudėtingumas, o apimtis, – aiškina ji. – Bakalauro studijos skirtos ištreniruoti protą mąstyti tam tikru būdu. Man tai buvo inžinerinis mąstymas – mokėjimas prieiti prie problemos, ją išskaidyti ir rasti sprendimus.“
Didžiausią įtaką jai padarė dvi patirtys. Pirmoji – baigiamasis darbas: „Tai buvo momentas, kai per ketverius metus sukauptos žinios pagaliau susijungė į aiškią visumą. Kol neprireikia visko panaudoti vienu metu, iki galo nesuvoki, kiek daug išmokai.“
Antroji – jos mentorius, dekanas doc. dr. Remigijus Šalna. „Iš jo išmokau profesionalumo tikrąja to žodžio prasme – gilių kompetencijų ir nuoširdaus dėmesio detalėms. Inžinerijoje ir bet kurioje techninėje srityje skirtumas tarp gero ir puikaus darbo dažnai slypi detalėse. Tai pamoka, kurią nešiojuosi su savimi.“
Gyvenimas bendrabučiuose, adaptacija naujoje šalyje ir savarankiško gyvenimo iššūkiai taip pat paliko pėdsaką. „Būdavo akimirkų, kai viskas atrodė nepakeliama, – prisipažįsta Shorena. – Tačiau žvelgiant atgal, tai tik dalis savarankiško gyvenimo pradžios, ir tos akimirkos mane formavo ne mažiau nei studijos.“
Tarp studijų ir ankstyvosios karjeros
Trečiame kurse Shorena pagal studijų programą turėjo atlikti profesinės veiklos praktiką. Ji pasirinko „Staticus“ – vieną didžiausių Europoje fasadų rangovų – nors fasadų inžinerija nebuvo jos karjeros planuose. Tačiau tai greitai pasikeitė. „Čia atsiduri pačioje architektūros ir inžinerijos sankirtoje, – sako ji. – Paaiškėjo, kad tai kur kas labiau įtraukianti sritis nei tikėjausi.“
Shorena įsidarbino dar nebaigusi studijų. Suderinti paskutinio kurso darbus su profesinėmis pareigomis buvo sunku, tačiau ji į tai žiūri praktiškai: „Būtent tada išmoksti realaus laiko planavimo, o ne teorinio. Greitai susidėlioji prioritetus, nes tiesiog neturi kito pasirinkimo. Nepasakyčiau, kad tai lengva, bet tikrai verta.“
Prisijungusi prie „Staticus“ komandos, ji iš pradžių turėjo ribotas šios specifinės srities žinias. Tačiau inžinerinis išsilavinimas suteikė jai reikiamus įrankius šiai spragai užpildyti. „Ką studijos man iš tiesų davė – ir kas toje situacijoje buvo svarbiausia – tai inžinerinį mąstymą, gebėjimą išanalizuoti nepažįstamą dalyką ir metodiškai jį įveikti.“
Pasididžiavimo akimirka: „Landspitali“ projektas
Pirmus trejus metus „Staticus“ įmonėje Shorena dirbo 3D projektavimo inžiniere, besispecializuojančia statinio informacinio modeliavimo (BIM) srityje. Ji kūrė sudėtingus fasadų modelius „Revit“ programoje ir kūrė parametrinius pastatų komponentus, naudojamus tiesiogiai gamyboje ir montavime. Jos projektų sąraše atsirado tokie objektai kaip Oksfordo „Life and Mind Building“ miestelis, „Høsnord“ ligoninė Danijoje ir „Hero“ projektas Lietuvoje.
Tačiau labiausiai išsiskiria vienas projektas – „Landspitali“, 30 000 m² ploto ligoninė Reikjavike, Islandijoje. „Iššūkiai čia buvo visiškai kito lygio, – sako Shorena. – Be milžiniško masto, Islandijos ekstremalios oro sąlygos ir seisminis aktyvumas pridėjo tiek inžinerinio sudėtingumo, su kokiu dauguma projektų nesusiduria.“
Vien fasadui buvo atliekami statiniai seisminiai bandymai pagal Amerikos AAMA standartus – tai buvo pirmas toks kartas „Staticus“ istorijoje. „Matydamas, kaip tokio sudėtingumo projektas koordinuojamas ir įgyvendinamas tarp skirtingų disciplinų, išmoksti dalykų, kurių mažesni projektai tiesiog negali suteikti.“
Nauja kryptis
Po trejų metų Shorenos karjera pasuko netikėta linkme. Ji tapo „Staticus XD“ produktų vadove. Tai bendrovės sukurta „viskas viename“ debesijos platforma, skirta fasadų projektų valdymui, užtikrinanti visišką projekto matomumą ir sklandų bendradarbiavimą nuo kainos pasiūlymo iki objekto perdavimo.
„Statyba ir ypač fasadų inžinerija išlieka gana tradicinė pramonė – daugelis procesų galėtų būti išmanesni, labiau susieti ir skaidresni, bet jie vis dar tokie nėra, – aiškina ji. – Ši spraga iš tikrųjų žavi dirbant su produkto kūrimu, nes potencialas yra milžiniškas.“
Ją motyvuoja matomas realus poveikis: kai komandos sukurtas sprendimas iš tiesų pakeičia tai, kaip savo darbą atlieka projektavimo, gamybos ar projektų valdymo specialistai. Ji taip pat pastebi, kad šiame darbe praverčia viskas, ką ji išmoko iki šiol. „Tai nėra sritis, kurioje galėtum apsimetinėti išmanantis inžineriją arba produkto mąstymą – reikia abiejų. Man šis derinys yra nepaprastai įdomus.“
Teisingas pasirinkimas
Jei paklaustumėte Shorenos, kur ji mato save po penkerių metų, ji atsakytų atvirai: „Jei būtumėte manęs to paklausę prieš trejus ar penkerius metus, mano atsakymas būtų buvęs visiškai kitoks nei tai, kur esu dabar. Neįsivaizdavau savęs nei produktų valdyme, nei fasadų inžinerijoje, bet štai aš čia, ir dabar viskas atrodo logiška.“
Patarimas, kuriuo ji pasidalytų su jaunesne savimi ir bet kuriuo studentu, susiduriančiu su panašiais iššūkiais, remiasi sunkiai įgyta savivoka: „Tikiu, kad vienintelis dalykas, kuris mane vedė į priekį, buvo pasitikėjimas savimi ir savo gebėjimais. Ne tai, kad nebuvo sunkių akimirkų – jų buvo daug – bet aš niekada nepraradau to vidinio įsitikinimo, kad viską išspręsiu. Pasitikėkite savimi anksčiau ir dažniau nei tai atrodo natūralu. Visa kita paprastai susidėlioja į savo vietas.“
Studentams iš Sakartvelo ar kitų šalių, svarstantiems apie studijas užsienyje, jos žinutė yra kartu ir įspėjimas, ir kvietimas: „Tai tikriausiai bus sunkiausias sprendimas jūsų gyvenime – ir kartu geriausias. Abu šie teiginiai gali būti teisingi tuo pačiu metu. Bus akimirkų, kai ilgėsitės namų ir viskuo abejosite. Bet jūs pasiliksite – nes giliai viduje žinosite, kad tai teisingas pasirinkimas.“
