Statybų sąstingis skaudžiai atsiliepė ir su šiuo verslu susijusioms sritims, tarp jų – naudingųjų iškasenų pramonei.
Klaipėdos rajone, kuriame kasybos verslas kasmet plėtėsi ir augo, plyti dešimtys hektarų apleistos, ekskavatorių sumaitotos bei iškasinėtos žemės. Kada šie plotai virs rekreaciniais tvenkiniais ar bus užsodinti mišku, – niekas nežino.
Kai kurios kasybos įmonės atsidūrė ties bankroto slenksčiu, o kitos tiesiog nebeturi lėšų išraustiems karjerams sutvarkyti, nors tai padaryti privalo, rašo „Vakarų ekspresas”.
Klaipėdos rajone šiuo metu yra užregistruota 16 naudingųjų iškasenų – smėlio, žvyro, durpių – karjerų. Juos eksploatuoja 11 įmonių. Didžiausi karjerai – Poškų, Kalvių žvyro bei Dauparų durpių telkiniai, užimantys po 100 ir daugiau hektarų plotus.
Kaip rajone naudojami gamtiniai ištekliai, kontroliuoja Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) rajono agentūra. LGT Žemės gelmių registro ir kontrolės poskyrio vedėjas Giedrius Giparas teigia, jog panaši situacija susiklostė ir kitose Lietuvos vietovėse, kur vyksta naudingųjų iškasenų gavyba.
„Dėl to galima kaltinti ir krizę. Pavyzdžiui, prieš dvejus metus šalyje buvo iškasama apie 12 milijonų kubinių metrų smėlio ir žvyro, o šiemet jau bus perpus mažiau. Gaudamos mažiau pajamų, kai kurios įmonės karjerų netvarko, nors joms ir privalu laikytis projekte numatytų rekultivacijos reikalavimų. Stengiamės apvažiuoti kuo daugiau karjerų ir paraginti jų savininkus susitvarkyti. Baudų mes neskiriame, tačiau jei įmonė piktybiškai nesitvarko, galima panaikinti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, o kraštutiniu atveju – sustabdyti licenciją”, – sako G. Giparas.
