Aukso veršis ištrūko iš Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos. Įspūdingų apyvartų ir pelno laikotarpis statybų įmonėms baigėsi: išmintingesni jau susiveržė diržus, nespėjusieji to padaryti skambina pavojaus varpais, kapstosi skolose arba bankrutuoja.
Ar paskui smulkias įmones prie bankroto bedugnės neatsidurs ir stambieji statybų sektoriaus atstovai?
Burbulas sprogo skausmingai
Dar visai neseniai galėjome tik stebėtis, kaip sparčiai pūtėsi NT rinkos burbulas ir kiek daug spekuliantų pelnėsi iš augusių būsto kainų. Šiandien nedvejodami konstatuojame: burbulas sprogo.
Ieškodami visą pasaulį apėmusios krizės priežasčių ekspertai pirmiausia baksnoja į JAV bankus, neatsakingai dalijusius būsto kreditus. Dar visai neseniai įsigyti namus už Atlanto buvo paprasta net minimalias pajamas gaunantiems piliečiams. Šiandien žlungantys bankai tuos pačius būstus siūlo varžytinėse, mat rizikingų, nemokių klientų būta daugiau, nei rodė bankų barometrai.
Gana lengvai paskolas dalijo ir mūsų šalies bankai. Jiems taip pat tenka klausyti priekaištų dėl sparčiai didėjusių NT kainų, kurios gali smogti ir vartotojams, ir verslui.
Gyvenamoji statyba nebevilioja
Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai finansiniais sunkumais dar nesiskundžia, tačiau daugiabučius vieną po kito kepusios statybų bendrovės, rodos, jau atsimušė į sieną. Apmirštančiam Lietuvos NT sektoriui šalies komerciniai bankai prognozuoja dar niūresnius laikus – per artimiausius metus kainos gali kristi 10–20 proc., o sąstingis rinkoje truks iki trejų metų.
Taigi mažai tikėtina, kad kai kuriuose neseniai iškilusiuose daugiabučiuose švilpiančius vėjus artimiausiu metu pakeistų naujakuriai. Bankams dar labiau sugriežtinus paskolų sąlygas, gyvenamasis sektorius jau praranda statybininkų dėmesį. Šie priversti ieškoti kitų darbų ir dar atkakliau grumtis dėl valstybės užsakymų. Aukso laikai baigėsi net ir didžiausiems NT rinkos žaidėjams.
Riesta net stambiausiems
Vienos stambiausių NT bendrovių „YIT Kausta” generalinis direktorius Vaidas Repečka teigė, kad išvengti nuostolių tokioje ekonominėje aplinkoje vargiai pavyktų net rimčiausiems rinkos atstovams – nemenka dalis su NT sektoriumi susijusių bendrovių turi finansinių bėdų.
„Grandininė reakcija įtraukė visus – užsakovai vėluoja atsiskaityti, sumažėjo užsakymų. Mūsų įmonė – ne išimtis, laikomės kaip ir visi kiti, ne itin gerai”, – pripažino V.Repečka.
Jis įsitikinęs, kad kitąmet dėl biudžeto balansavimo politikos sumažės valstybinių užsakymų, konkurencija dėl jų dar labiau išaugs.
„Padaugėjo nemokių klientų, nes bankai sustabdė finansavimą, ėmė braškėti valstybės biudžetas, rinkoje sumažėjo pinigų”, – iššūkius vardijo V.Repečka.
Nuostolius lydi bankrotai
Iš NT sektoriaus žemėlapio jau viena po kitos nyksta smulkios statybų bendrovės. Ar bankroto link neartėja didžiosios jų konkurentės?
„Atsiskaityti vėluojama tiek už valstybinius užsakymus, tiek už privačius – tai viena priežasčių, dėl kurių galėtų bankrutuoti ne viena stambi bendrovė”, – galimo žlugimo priežastį nurodė V.Repečka. Be to, kovodamos dėl užsakymų įmonės neretai konkursuose nurodo žemesnes nei rinkos darbų kainas, nes tikisi, kad pavyks sumažinti sąnaudas. Bankrotas gali grėsti ir toms bendrovėms, kurios ėmėsi vykdyti stambų projektą, tačiau sustojo jo finansavimas – kai užsakytos visos statybinės medžiagos, nebelieka kur trauktis.
Statybininkai sutaria: sunkumų turi visi, tačiau rimtesnes problemas ir bankroto grėsmę pavyksta atitolinti delsiant atsiskaityti su tiekėjais.
„Jeigu bankrutuotų nors viena stambi statybų bendrovė, nemalonumų turėtume visi, nes šiame sektoriuje visi susiję vienokiais ar kitokiais verslo ir piniginiais ryšiais”, – pabrėžė vienos didžiausių šalies statybos bendrovės „Ranga IV” rinkodaros vadovė Dita Purlienė.
Ji įsitikinusi, kad „Rangos IV”, išgyvenusios skausmingą Rusijos krizę, bankroto lavina nepalies – įmonė yra pasirašiusi darbų sutartis kitiems metams.
Apie sunkumus nutyli
Vienos seniausių ir didžiausių šalies statybos įmonių „Panevėžio statybos trestas” administracijos direktorius Rimantas Kazlauskas informacija apie bendrovės finansinę padėtį su „Turtu” dalijosi nenoriai. Jis tikino, kad sklandantys gandai apie gerokai sumažėjusią darbų apimtį nepagrįsti.
„Bankrotas mums tikrai negresia, jei visi turėtų užsidirbę tiek, kiek mes, būtų labai gerai. Pasižiūrėkite į mūsų balansus ir suprasite, kad esame turtinga įmonė”, – rėžė R.Kazlauskas. Valstybinių įstaigų kuluaruose kalbama, esą socialdemokratų palaikymą turėjusiai bendrovei jau kitąmet, ko gero, teks sunkiau grumtis dėl valstybinių užsakymų.
Statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas įsitikinęs, kad didesnių ar mažesnių sunkumų šiuo metu turi daugelis stambių statybų bendrovių, tačiau svarstyti bankroto grėsmes kol kas dar anksti.
Didėja sukčių gretos
Skolų išieškojimo bendrovių duomenimis, prasčiausiai šiuo metu laikosi NT vystytojai, statytojai, baldžiai, transporto sektoriaus atstovai.
„Ant bankroto ribos atsidūrusių statybininkų sąrašas didžiulis, bet tai daugiausia smulkios įmonės. Stambieji irgi turi skolų, bet kol kas jas susitvarko tyliai, iki ikiteisminių išieškojimų dar neprieita”, – vertino bendrovės „Skolų išieškojimo biuras” teisininko padėjėjas Aurelijus Vaškys.
Jo teigimu, kai kurie su rimtais finansiniais sunkumais susidūrę verslininkai bando išsisukti nuo atsakomybės uždarydami ir steigdami naujas įmones. Juodojo sąrašo viršuje – keli žinomi statybų rinkos žaidėjai. Vienas jų – verslininkas Vaidas Gailius. „Skolų išieškojimo biuras” perspėja statybinių medžiagų ir kitų prekių bei paslaugų tiekėjus, kad bankrutavus šio verslininko įmonei „Statybų manufaktūra”, iškart buvo įsteigta kita – „SS Statybų sprendimai”. Skolų išieškojimo įmonių akiratyje – ir verslininkų Povilionių įmonės. Per pastaruosius metus Deividas, Jonas ir Kristina Povilioniai įkūrė ir, susidarius skoloms, išregistravo daugiau kaip šešias NT sektoriaus įmones.
