Daugiabučio namo M.Marcinkevičiaus g. 5 stogas tapo kaimynų nesutarimų priežastimi. Daliai gyventojų galvoje netelpa, kaip vos 12-os metų senumo pastato stogas spėjo taip sutrūnyti, kad jį reikia remontuoti iš esmės.
Kam naudinga griauti?
Skaičiuojama, kad stogo remontas galėtų atsieiti apie 0,5 mln. litų. Tokią preliminarią sąmatą 754-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos nariams pateikė bendrijos valdybos pirmininkė Sigita Urbanienė. Neslepiama, kad pradėjus realius darbus suma gali ir dar labiau išsipūsti.
Daugiabučio gyventojas Juozas Silickas dienraščiui prisipažino įtariantis, kad ne visi stogo remonto darbai iš tikrųjų reikalingi. Girdi, kas galėtų paneigti, kad kokiai nors statybų bendrovei tiesiog stumiamas pelningas užsakymas.
„Statybininkams tik pasakyk, kad nugriautų namą ir pastatytų iš naujo – žinoma, kad apsidžiaugs. Kad reikia tvarkyti ten, kur būtina, niekas neprieštarauja. Tačiau kam viską griauti? Man kyla negerų minčių”, – prisipažino pensinio amžiaus vyras.
Abejonės dėl skaidrumo
J.Silickas buvo Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas, todėl apie statybas šį tą nutuokia. Tačiau vyrui neaišku, kodėl bendrijos užsakymu bendrovė „Vilniaus miestprojektas” parengė stogo rekonstrukcijos darbų projektą, kuris gyventojams atsiėjo daugiau nei 2 tūkst. litų.
„Toks projektas būtų reikalingas, jei stogą įrengtume iš naujo, o ne jį remontuotume. Tokie neatitikimai perša išvadą, kad ne viskas vykdoma skaidriai”, – abejonėmis dalijosi J.Silickas.
Bendrijos pirmininkė su gyventojais esą bendrauja maloniai. „Bet sprendimus įformina taip, kaip jai naudinga. O paskui pateikia taip, lyg visas namas būtų jiems pritaręs, nors pritarė gal tik pusė bendrijos valdybos narių. Per gyventojų susirinkimą pasiūliau, kad būtų sudaryta stogo remonto darbų priežiūros komisija iš kelių žmonių: statybininkų, teisininkų ir ekonomistų. Tačiau buvo pareikšta, jog mano pasisakymas neplaninis, todėl šią idėją pirmininkė praleido negirdom”, – pasakojo J.Silickas.
Teisininkų verdiktas
Bendrijos pirmininkė S.Urbanienė situaciją piešė visai kitomis spalvomis. Moteris prisipažino atsidūrusi tarp kūjo ir priekalo: vieni gyventojai skundžiasi dėl pro stogą besisunkiančios drėgmės ir spaudžia kuo greičiau organizuoti remontą, kiti kaimynai priešinasi brangiai stogo rekonstrukcijai.
„Yra keletas žmonių, kurie darbus vadina stogo griovimu. Jiems ant galvos nelaša, todėl nenorima pripažinti, kad stogas yra bendra namo konstrukcija, kurios priežiūra gula ant visų gyventojų pečių. Didesnė gyventojų dalis pritaria stogo remontui. Bet žinote, pritarimas visada skamba tyliau nei pasipriešinimas. Žeidžia kai kurių gyventojų įtarinėjimai, ypač, kai stengiuosi padaryti kaip geriau”, – atsiduso S.Urbanienė.
Teisines paslaugas teikianti įmonė „Tojaris” šių metų balandį gyventojams išaiškino, kad bendro naudojimo objektu pripažįstamas ir daugiabučio namo stogas. Todėl remonto išlaidas turi padengti savininkai, kaip bendro naudojimo objektų bendraturčiai.
Pridirbo ir bankrutavo
Bendrijos valdyba, atsižvelgdama į gyventojų per susirinkimą išreikštą didžiumos bendrijos narių valią remontuoti stogą, apskaičiavo savininkams mokestį už darbus – 30 litų nuo 1 kv. m. gyvenamojo ploto. Šiam sprendimui raštiškai pritarė daugiau nei pusė daugiabučio namo savininkų.
„Namo statytojai mums paklojo pačią pigiausią stogo dangą, nepaliko oro tarpo vėdinti, todėl gyventojai dabar turi srėbti tą košę. Namo rangovė bendrovė „Meduja” bankrutavo, todėl išsiieškoti kompensacijos už broką nėra iš ko”, – aiškino S.Urbanienė.
Bendrovės „Vilniaus miestprojektas” praėjusių metų rudenį atlikta stogo kontrukcijos ekspertizė atskleidė galybę defektų ir nukrypimų nuo projekto.
„Situacija sudėtinga. Reikia nuimti stogo dangą, plėvelę, keisti nuo drėgmės supuvusius medinius grebėstus. Duokdie, kad bent gegnės nebūtų pagautos puvėsio. Jei apsiribotume kosmetiniu remontui ir, kaip siūlo kai kurie gyventojai, ant senos dangos užklotume naują, problemos nedingtų. Nesant vedinimo sistemos po stogu susidaro šiltnamio efektas, kaupiasi drėgmė ir pelėsis”, – sakė S.Urbanienė.
Beveik 0,5 mln. litų dydžio darbų sąmata esą gali keistis. Investicijos apskaičiuotos tik pagal vienos laiptinės būklę, todėl galutinai darbų apimtis atsiskleistų tik tada, kai būtų imamasi viso stogo.
Komentaras
Adakras Šeštakauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas
Bendriesiems statybos darbams, tarp jų ir stogo, galioja 5 metų garantinis laikotarpis. Jei supuvo gegnės, galima įtarti, kad tai slėptas konstruktyvas – tada garantija galioja 10 metų. Jei sąmoningai slėptas brokas – tai 20 metų.
Perkant būstą reikėtų atsižvelgti į statytoją ir rangovą. Geriausias įvertinimas – atsiliepimai viešojoje erdvėje. Juk yra įmonių, kurių statyti butai buvo perkami net per krizę. Tam tikros informacijos yra ir asociacijoje. Ar esate girdėję, kad kas nors būtų nukentėjęs dėl „Eikos”, „Kaustos”, Panevėžio statybos tresto? Tai grandai, kurie turi patirtį. Neblogai dirba ir ponas Avulis (Arvydas Avulis – statybų bendrovės „Hanner” vadovas – red. past.), nors pats nestato, bet, matyt, turi gerus rangovus – sistemą, priežiūrą ir išreikalauja.
Galiu pasakyti, kad apvažiavau keturis objektus ir mano širdis džiaugiasi. Tai Klaipėdos ir Kauno sporto arenos, Druskininkų slidinėjimo centras ir Balsių mokykla. Viskas taip, kaip parašyta vadovėlyje: darbų technologija, kokybė. Žinoma, negarantuoja, kad koks nors paslėptas konstruktyvas neišlįs, bet vizualiai tai gerai statomi objektai.
