Tikkuurila

Statybinių įmonių buhalterinė apskaita. Ką reikia žinoti?

Statybinių įmonių buhalterinė apskaita. Ką reikia žinoti?

Vystantis rinkos ekonomikai, atsiradant svariam finansavimui iš Europos Sąjungos, šalyje ypač domimasi statybos veikla. Tai pasakytina apie statybą kaip investavimo objektą, kaip verslą, jo organizavimą  apskaitą, analizę, valdymą. Lietuvoje, kaip naujai į rinkos ekonomiką įsijungusioje valstybėje, kyla koncentruotų žinių šia tema poreikis. Norint imtis statybos verslo, į jį investuoti, po to jį valdyti ir kontroliuoti reikia, kad vienoje vietoje turėtume aiškias žinias.

1. Statybinių įmonių buhalterinė apskaita ir jos reglamentavimas Lietuvoje

Visi ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys (AB, UAB, IĮ, TŪB, KŪB ir kiti), ūkininkų ūkiai, gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, užsienio juridinių asmenų filialai ir atstovybės, esančios Lietuvoje, savo buhalterinę apskaitą privalo tvarkyti pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas nustato buhalterinės apskaitos organizavimą, buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus bei jų saugojimą, klaidų taisymą, atsakomybę už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą.

Ūkininkų ūkių, gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, užsienio ūkio subjektų, pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija tiek, kiek Buhalterinės apskaitos įstatymas nenustato kitaip.

Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita tvarkoma pagal Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos taisykles, patvirtintas finansų ministro 2001 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 70 (Žin., 2001, Nr. 30-978; 2006, Nr.2-16). Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515) 3 straipsnio 3 dalį ūkio subjektai, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose, apskaitą tvarko pagal tarptautinius apskaitos standartus. Šios dalies nuostatos įsigaliojo nuo 2005 m. sausio 1 d.

Tačiau pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 1, 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 14, 17, 19, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2007, Nr. 68-2654) 3 straipsnio 4 dalį ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus ūkio subjektus, tvarkydami apskaitą, vadovaujasi verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais. Pasirinkus tvarkyti apskaitą pagal verslo apskaitos standartus arba tarptautinius apskaitos standartus, toks pasirinkimas negali būti keičiamas anksčiau negu po 5 metų (išskyrus atvejį, kai ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, savo veikla siekiantis pelno, tampa įmonių grupės įmone). Šios dalies nuostatos įsigaliojo nuo 2007 m. birželio 21 d.

Tarptautinius finansinės atskaitomybės apskaitos standartus (TFAS) leidžia ir platina Tarptautinė apskaitos standartų valdyba (TASV).

Juridinio asmens buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma:

* vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba ūkio subjekto struktūrinio padalinio;

* buhalterinių paslaugų įmonės, jei su ja yra sudaryta paslaugų sutartis.

Atsižvelgdami į tai, kad įmonėms labai sunku surasti patikimą buhalterį ir išlaikyti aukštą buhalterinės apskaitos lygį siūlome Jums sudaryti buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį ir buhalterinės apskaitos tvarkymą patikėti profesionalams. Buhalterinės apskaitos specialistai:

* teikia mokesčių konsultacijas;

* tvarko visų juridinių formų bendrovių buhalterija;

* tvarko visus buhalterinės apskaitos registrus (tvarko bendruosius apskaitos registrus, registruoja įmonės uždirbamas pajamas ir patiriamas sąnaudas, tvarko materialiojo ir nematerialiojo turto apskaitą, apskaičiuoja atlyginimus, priskaičiuoja mokėtinus mokesčius);

* teikia deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai;

* teikia ataskaitas Socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams;

* kartu su įmonės teisininkais atstovauja juridinį asmenį priežiūros institucijose;

* rengia finansines ataskaitas ir patvirtintas pateikia Juridinių asmenų registrui;

* rengia įmonių apskaitos politikas;

* tvarko apleistą įmonių buhalteriją.

2.Apskaitos procesas ir jo organizavimas

2.1 Apskaitos organizavimo esmė

Organizavimas (gr. organizo – sutvarkau, surengiu) sprendžia buhalterijų vietos įmonių vadybos sistemose ir apskaitos darbuotojų vietos buhalterijų aparatuose nustatymo klausimus.

Klabant apie buhalterijų vietą įmonių vadybos sistemose, pirmiausia reikia prisiminti, kad apskaita padeda realizuoti kontrolę – vieną iš keturių pagrindinių vadybos funkcijų, be kurios dar yra organizavimas, planavimas ir motyvavimas. Buhalterinė apskaita yra sudedamoji kontrolės funkcijos dalis, nes kontrolė apima ne tik vadovaujamo objekto monitoringą (stebėseną), bet ir aktyvų poveikį, siekiant sugrąžinti objektą į vadovų numatytą būseną.

Reikia turėti galvoje, kad įmonės buhalterijos struktūrą nustato pats įmonės vadovas savo įsakymu, nes valdžia į tokius dalykus nesikiša. Šiuo metu reikalaujama, kad įmonėje, turinčioje grynųjų pinigų kasą, būtų kasininko etatas, nes tokiu būdu bandoma užkirsti keli pinigų plovimui, kad dalis pajamų neregistruojama apskaitoje bei staskaitomybėje ir tokiu būdu stengiamasi nuslėpti arba sumažinti apmokestinamąjį rezultatą. Daugiaju jokių apribojimų nėra, ir kiekvienoje įmonėje nustatoma individuali buhalterijos struktūra, atsižvelgiant į daugelį, taip pat ir subjektyvių, veiksnių. Pirmiausia tam turi įtakos įmonės dydis, jos verslo pobūdis –kai kuriose įmonėse parduodama labai daug nebrangių prekių, o kitose – labai mažai, bet brangių. Be to, buhalterijų struktūrai daro įtaką ir darbuotojų bei kontrahentų skaičius, apskaitos darbuotojų kvalifikacija ir kiti veiksniai. Vyriausiojo buhalterio pavaduotojo atliekamo mokesčių apskaičiavimo ir kitų mokestinių prievolių vykdymo (pavyzdžiui, specialių pranešimų mokesčių inspekcijai apie įmonės veiklą siuntimas) sritis vidutinio dydžio įmonėse dažniausiai į atskirus apskaitos sektorius ar grupes neskirstoma, nebent šiam vyriausiojo buhalterio pavaduotojui jo nurodytus darbus atlikti padeda vienas ar keletas specialiai paskirtų buhalterijos darbuotojų. Mokestinę atskaitomybę paprastai rengia pats pavaduotojas, kurio etatas vidutinio dydžio įmonėse taip pat ne visuomet išskiriamas.

3. Statybos verslas Lietuvoje ir jo plėtros perspektyvos

Po 9 metų Lietuvoje kils tik pasyvūs namai, užsienyje jau stiebiasi „protingi“ pastatai

šiandieninės technologijos gali sukurti stebuklus. Vienas iš jų – kasdienybe tampantys vadinamieji pasyvūs namai, kurie naudoja kelis kartus mažiau energijos, o ateityje patys apsirūpins net visa reikalinga energija. Pasyvaus namo šildymui per metus tereikia 15 kWh

Pirmasis pasyvus namas buvo pastatytas dar 1991 m. Vokietijoje, Darmstadte. Tai pastatas, kuris pats sau užsitikrina didžiąją dalį energetinių poreikių (elektrą ir šilumą). Tiesa, tuo metu tai buvo brangi statyba, kadangi tokį namą reikia labai gerai apšiltinti, jo langų šilumos pralaidumo koeficientas taip pat turi būti labai mažas, šilumai palaikyti taikomos sudėtingos inžinerinės priemonės, per įstiklinimą, kolektorius, fotoelementus panaudojama saulės energija ir pan. Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistikos katedros vedėjo Sigito Čereškevičiaus, šiandien tokių namų statybos pagrįstumas užsienyje nekelia jokių abejonių. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje ir kitose valstybėse galima pamatyti ne tik pasyvių individualių namų, bet ir daugiabučių. Pasyvaus namo metinis bendras energijos poreikis – tik 35

kilovatvalandės (kWh) kvadratiniam metrui, o šildymui tereikia 15 kWh kvadratiniam metrui. Beje, pagal priimtas Europos Sąjungos direktyvas nuo 2018 m. visi visuomeniniai pastatai turėtų būti projektuojami remiantis pasyvaus namo principais, o nuo 2020 m. – ir gyvenamieji namai. Mat paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Europoje atvirai susirūpinta didelėmis būstų energetinėmis sąnaudomis. Pavyzdžiui, Vokietijos ekspertai dar 1995 m. paskaičiavo, kad gyvenamųjų namų ūkiai suvartoja apie 25 proc. visos šalies suvartojamos energijos, o pagrindinės energetinės sąnaudos – 80 proc. – skiriamos būsto šildymui. 1998 m. duomenimis, pateiktais pirmojoje patvirtintoje Nacionalinės energetikos strategijoje, Lietuvos namų ūkiai kartu su aptarnavimo sektoriumi vartojo 44,7 proc. šalies energijos. Turint omenyje, kad nekilnojamojo turto sektorius, atsigaunant ekonomikai, vėl plėsis, tai nieko gera nežada. Tuo tarpu Kioto protokole ES įsipareigojo iki 2020 m. bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, lyginant su 1990 m., sumažinti 20 proc. Šiuo metu pasyvaus namo statyba brangesnė tik 15 proc. „Reikia pažymėti, kad reikalavimai pastatų apšiltinimui griežtėja. Šiuolaikiniai gyvenamieji namai, ypač statyti po 2004 m., Lietuvoje gerokai ekonomiškesni. Jų energetiniai poreikiai – apie 120-150 kWh/kv. m. per metus. Nuo 2020 m., įsigaliojus ES direktyvoms, Lietuva turės projektuoti gyvenamuosius namus, atitinkančius pasyviųjų namų reikalavimus. Pasyvių namų technologijos labai sparčiai vystosi. Dar prieš 10-15 metų mūsų inžinieriai sakydavo, kad tokį namą statyti neapsimoka – užuot ėmus žemės šilumą, labiau apsimokėjo šildyti dujomis. Pabrangus iškastiniams energijos šaltiniams ir patobulėjus inžinierinėms priemonėms bei atpigus atsinaujinančios energijos šaltiniams, moderniomis priemonėmis apšiltinti namą darosi vis pigiau nei dujomis“, – teigė pašnekovas. Pavyzdžiui, per pastaruosius penkerius metus labai patobulėjo saulės baterijos (fotoelementai) elektrai gaminti. Prieš 7-8 metus jų našumas buvo vos 10-15 proc. Dabar jų našumas jau siekia 25 proc. ir daugiau. Prognozuojama, kad po 7 metų jis bus 50 proc. Tai reiškia, kad per 15 metų saulės elementai taip ištobulės, kad reikės penkis kartus mažesnio ploto, norint sukaupti tą patį energijos kiekį, be to, tobulėjant gamybos technologijoms, elementų kvadratinis metras kainuos pigiau. S. Čereškevičius įsitikinęs, kad Lietuvos saulės energijos išteklių potencialas yra pakankamas – apie 1000 kWh/kv. m. Palyginimui, Vokietijoje šis rodiklis siekia 967-1212, Austrijoje – 1106, Anglijoje – 700. Anot urbanistikos specialisto, Lietuvoje taip pat yra pakankamai daug vėjo energijos, tačiau mes vis dar įsivaizduojame, kad vėjo jėgainės turi būti 30-100 metrų bokštai su triukšmą keliančiais propeleriais. „Dabartinės technologijos leidžia vėjo jėgaines statyti miesto aplinkoje ar net tiesiog ant namų. Tokių jėgainių ašis yra ne vertikali, o horizontali, jos dirba daug tyliau,

nesukelia didelių vibracijų ir nepavojingos paukščiams. Pasaulyje yra pavyzdžių, kaip daugiabučiai gyvenamieji namai aprūpinami energija autonominėmis vėjo jėgainėmis, sujungtomis į bendrą sistemą su saulės fotoelementais. Būtent tokios kompleksinės saulės ir vėjo jėgainės Lietuvoje yra itin perspektyvios“, – pažymėjo architektas. „Šiuo metu pasyvaus namo statyba brangesnė tik 15 proc., bet toks namas energetinių išteklių naudoja 4-5 kartus mažiau, taigi labai greitai atsiperka. Pasyvus namas sutaupo mažiausiai 75 proc. šildymui reikalingos energijos. Jei namas blokuotas, jo statyba brangesnė vos apie 10-12 proc. Lietuvoje jau yra ne vienas pasyvus namas „Pirmasis pasyvus namas Lietuvoje baigtas statyti 2008 m. Vilniaus rajone“, – teigė prof. S. Čereškevičius. – Tai 330 kv. m naudingo ploto dviejų aukštų namas. Pastatas šildomas pasyviais ir aktyviais saulės energijos būdais, geoterminiu šildymo būdu naudojant orinį šildymą, taikant mechaninį vėdinimą su rekuperacine sistema“. 2009 m. Gulbinuose netoli Vilniaus iškilo dar vienas pasyvus namas, o pagal projektą čia numatytas visas pasyvių namų rajonas. Projektuotojai paskaičiavo, kad padidinto sandarumo dviaukščio vieno buto namo šildymui per metus turėtų pakakti apie 15 kWh kvadratiniam metrui, tai yra net keturis kartus mažiau už tradicinių naujos statybos būstų ir beveik dešimt kartų mažiau už senos statybos būstų energijos sąnaudas. 2009 m. kainomis 192 kvadratinių metrų ploto šildymui esą turėjo pakakti kiek mažiau nei 550 litų per metus. Jau parengtas ir pasyvių individualių namų kvartalo Klaipėdoje projektas. Kol kas vieningų juridiškai įteisintų reikalavimų, pagal kuriuos, atėjus terminui, privalomai bus statomi pasyvūs namai, nėra. Juos turėtų paskelbti Europos Komisija, tuomet kiekviena šalis galės pateikti savo vertinimus ir siūlymus. Tiesa, diskusijos apie tai Lietuvoje vyksta. Ateityje pasyvius namus keis „protingi“ namai. Pasaulio mokslininkai jau prabilo ir apie tokius pasyvius namus, kuriems nereikia išorinės energijos, kitaip tariant, jie save visiškai išlaiko patys ir gali būti atjungti nuo bendrųjų tinklų. Anot S. Čereškevičiaus, tobulėjant technologijoms, stiprėjant valstybės ekonomikai bei visuomenės finansinėms galimybėms, ateis laikas ir šių naujos kartos „protingų“ namų statybai. „Jie yra labai taupūs, ekologiškai saugūs, visiškai automatizuoti ir kompiuterizuoti. Kitaip tariant, tai adaptyvūs gyvenamieji namai (smart house). Tokių pastatų yra ne tik brėžiniuose. Multimilijardieriai jau gyvena ir tokiuose namuose“, – šyptelėjo pašnekovas.

Tai į ką reikėtų atkreipti dėmesį, išvados:

  • Visi ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys,ūkininkų ūkiai, gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, užsienio juridinių asmenų filialai ir atstovybės, esančios Lietuvoje, savo buhalterinę apskaitą privalo tvarkyti pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas nustato buhalterinės apskaitos organizavimą, buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus bei jų saugojimą, klaidų taisymą, atsakomybę už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą.
  • Nustatyti apskaitos politiką įmonės vadovą įpareigoja Verslo apskaitos standartai. Be to, tinkamai parengus apskaitos politiką, ne tik bus įvykdyti teisės aktų reikalavimai, bet šios taisyklės itin pravers ir įmonės buhalteriams tvarkant buhalterinę apskaitą bei rengiant finansinę atskaitomybę. Tinkamai parengta apskaitos politika padeda buhalteriams išvengti painiavos ir dviprasmybių.
  • Lietuvoje yra pakankamai gamtos turtų, kad pastyti namai būtų pasyvūs arba gautini saulės energija. Kasdienybe tampantys vadinamieji pasyvūs namai, kurie naudoja kelis kartus mažiau energijos, o ateityje patys apsirūpins net visa reikalinga energija. Pasyvaus namo šildymui per metus tereikia 15 kWh. Reikalavimai pastatų apšiltinimui griežtėja. Šiuolaikiniai gyvenamieji namai Lietuvoje ekonomiškesni. Jų energetiniai poreikiai – apie 120-150 kWh/kv. m. per metus. Nuo 2020 m., įsigaliojus ES direktyvoms, Lietuva turės projektuoti gyvenamuosius namus, atitinkančius pasyviųjų namų reikalavimus. Pasyvių namų technologijos labai sparčiai vystosi.

Daugiau informacijos buhalterinės apskaitos klausimais galite gauti, pasikonsultavę su įmonės Added Value specialistais.

Kiti temos straipsniai

Ledo arenos vizualizacija

Ledo arenos projektavimas įsibėgėja

Įsibėgėja Klaipėdoje planuojamos statyti ledo arenos projektavimas. Jau įvyko viešas projektinių pasiūlymų pristatymas, kurio metu visi besidomintys šiuo objektu turėjo

Jung Lietuva
Moderni izoliacija
GF bankas

Gfbankas.lt

GF BANKAS paskolos internetu!

Baltparma

Baltparma.lt

Baltparma - blokeliai ir kitos statybinės medžiagos

Ruukki Products AS

Ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai

Deinavos baldai

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt - baldai internetu