Antrą kartą Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitete pristatytai Smiltynės dalies nuo jachtklubo iki pakrantės rago už laivų kapinių detaliojo plano koncepcijai pritarti vėl sutrukdė šioje apleistoje Smiltynės vietoje riogsantys ir šeimininkų lyg ir neturintys griuvėsiai.
Architektas Edmundas Petrauskas priminė, jog į Klaipėdos miesto teritoriją įeinančios Kuršių nerijos dalyje, besidriekiančioje palei Kuršių marias, numatoma nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takus. Jie vestų nuo jachtklubo iki antrosios perkėlos bei nuo antrosios perkėlos iki administracinės Klaipėdos miesto ribos. Įlankoje, kur yra laivų kapinės, siūloma įrengti uostelį jachtoms bei mažiesiems laivams su visa būtina infrastruktūra: vietomis, kur būtų galima laivus laikyti per žiemą, bei nedideliu jachtklubu atplauksiantiems žmonėms pasiilsėti.
Beje, šiuo metu rengiama galimybių studija dėl vadinamųjų laivų kapinių valymo ir įlankos gilinimo. Lėšų šiems darbams numatyta iš regioninių programų – sutvarkyti šią vietą reikia dar ir todėl, jog čia esama nemenko Kuršių marių taršos šaltinio.
Teritorijoje netoli planuojamo uostelio numatomi sklypai, kur galėtų būti pastatyta vaikų buriavimo mokykla bei jūrinio paveldo muziejus. Taip pat čia numatytos vietos, kuriose galėtų rastis komerciniai objektai, tarnausiantys rekreacinėms reikmėms.
Pirmąkart svarstant detaliojo plano koncepciją komiteto nariams buvo kilę klausimų, kam priklauso keletas apgriuvusių pastatų. Architektas E. Petrauskas sakė, jog iš Registrų centro gautas atsakymas, kad duomenų apie planuojamoje teritorijoje registuotą turtą nėra.
Nepaisant to, nuspręsta teirautis dar kartą, pateikiant vietovės toponuotraukas ir kiekvienos griuvenos nuotraukas. Nes yra buvę precedentų, kai, gavus atsakymą, jog tam tikru adresu dūlantys pamatai niekam nepriklauso ir suformavus prie jų sklypą, staiga atsiranda šemininkas ir įrodo, jog pamatai – jo, tik adresas ne tas užrašytas. Ir geidžia atgauti pamatus su visu sklypu.
Antrąkart aiškintis dėl galimų savininkų norima dar ir todėl, kad prieš kurį laiką prie vieno iš pastatų vaiduoklių būta stendo su užrašu „parduodama”.
Kartu ketinama kreiptis į Klaipėdos apskrities viršininko adminsitraciją ir, jei išties nesama savininkų, pripažinti šį turtą bešeimininkiu. Tačiau procedūra užtrunka apie porą metų, o koncepciją reikia tvirtinti dabar.
Tikimasi, jog po savaitės bus gautas atsakymas. Iki to laiko koncepcijos rengėjas atitinkamai suformuos sklypus, ir, jeigu Teritorijų planavimo komitete koncepcijai bus pritarta, ji bus teikiama Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui bei kitoms institucijoms.
Yra buvę precedentų, kai, gavus atsakymą, jog tam tikru adresu dūlantys pamatai niekam nepriklauso ir suformavus prie jų sklypą, staiga atsiranda šemininkas ir įrodo, jog pamatai – jo, tik adresas ne tas užrašytas. Ir geidžia atgauti pamatus su visu sklypu.
