Tikkuurila

Skolos už šildymą išaugo dešimtimis milijonų litų

Skolos už šildymą išaugo dešimtimis milijonų litų

Pasibaigus šildymo sezonui lengviau atsikvėpti galės ne visi – visoje Lietuvoje gyventojai ir įmonės už šilumą liko skolingi per 210 mln. Lt.

Palyginti su 2009-2010 m. šildymo sezonu, skolos ūgtelėjo maždaug 30 mln. Lt. Maždaug pusę visų įsiskolinimų sudaro skolos „Vilniaus energijai”.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, 2010 m. sausio 1 d. šildymo įmonėms klientai buvo skolingi 180 mln. Lt, iš kurių 110 mln. Lt buvo gyventojų skolos. Tuo metu šių metų sausį bendros skolos buvo 210 mln. Lt, iš kurių gyventojai buvo skolingi 122 mln. Lt.

2009 m. sausį gyventojai už centralizuotą šilumą buvo skolingi apie 90 mln. Lt. Per metus gyventojams šilumos centralizuotai patiekiama už 1 mlrd. Lt, o likusiems klientams – dar už 0,6 mlrd. Lt.

LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas sako, kad nuo šio sausio iki šildymo sezono pabaigos skolos pernelyg pakisti neturėjo, o praėjusių metų tendencijos rodo, kad Lietuva po truputį ropščiasi iš dugno – skolos augo ne taip sparčiai kaip prieš metus.

„Skola truputį padidėjo, tai visuomet priklauso nuo ekonominės situacijos šalyje. Matyti, kad Lietuva kopia iš duobės, nes per praėjusius metus skolos taip neaugo, kaip per 2009 m.”

Anot pašnekovo, per vasarą daugelis gyventojų skolas padengia per vasarą. To esą būtų galima išvengti, jei gyventojai pasirinktų pastovų mokėjimą visus metus.

„Per vasarą didžiąją dalį skolos žmonės sumoka. Kad nebūtų tokių bangavimų, visa Europa už šilumą moka pagal dvinarį tarifą tarifą išdėstant per visus metus. O Lietuvoje ateina vasara, visa krykštauja iš džiaugsmo, kad nieko nereikia mokėti, o ateina žiema – šaukiasi pagalbos į pasaulį, nes negali išsimokėti. O pagrindinė problema yra tai, kad dauguma pastatų yra kiauri”, – tvirtino V. Stasiūnas.

Problema – įmonės ir savivaldybė

Šilumą ir karštą vandenį sostinei tiekiančios bendrovės „Vilniaus energija” duomenimis, po šio šildymo sezono liko 110 mln. Lt skolų. Tačiau Vilniuje, priešingai nei kitur Lietuvoje, gyventojų įsiskolinimai sudaro tik trečdalį visų skolų – 33,5 mln. Lt.

Likusią dalį dalijasi savivaldybė su 30 mln. Lt skolų ir įmonės – 36 mln. Lt.

Po šildymo sezono 2010 m. iš viso „Vilniaus energijai” klientai buvo skolingi beveik 90 mln. Lt, iš kurių didžiausią dalį – per 35 mln. Lt – sudarė gyventojų skolos.

„Vilnius – ne Lietuva, čia yra daug įmonių, didelė savivaldybė. Žiūrėdamas į duomenis matau, kad gyventojai moka geriau, o įmonių ir savivaldybės skolos auga. Sunku pasakyti, kodėl taip yra, gal gyventojai yra drausmingesni, apdairesni. Gyventojai nėra problema, problema yra įmonės ir savivaldybė, kurios skola išaugo labai grėsmingai. Galima spėti, kad įmonės neturi jokių rezervų, nes ši žiema šaltesnė ir kiek ji buvo šaltesnė, tiek didesnės įmonių skolos”, – situaciją komentavo „Vilniaus energijos” komercijos direktorius Rimantas Germanas.

Kompensacijoms – 50 proc. daugiau

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kol kas dar nėra gavusi duomenų iš savivaldybių apie šiemet išmokėtas kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį, tačiau iš pernykščių skaičių matyti, kad tam prireikė beveik 50 proc. daugiau pinigų nei 2009 m.

Per praėjusius metus šioms kompensacijoms visoje Lietuvoje skirta 116,5 mln. Lt, o 2009 m. – 79,1 mln. Lt.

Ministerijos duomenimis, vidutiniškai per vieną 2010 m. šildymo sezono mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo 166,5 tūkst. žmonių arba 5 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Vidutiniškai vienam žmogui per mėnesį būdavo išmokama apie 95,3 Lt kompensacija už centralizuotą šildymą ir 102,1 Lt – būstą šildant kitomis energijos ir kuro rūšimis.

Išlaidų už šaltą vandenį kompensacijas vidutiniškai per vieną 2010 metų mėnesį gavo 45,9 tūkst. žmonių arba 58,8 proc. daugiau nei 2009 m. Vidutinis išlaidų už šaltą vandenį kompensacijos dydis vienam asmeniui per mėnesį sudarė 5,3 Lt.

Išlaidų už karštą vandenį kompensacijas vidutiniškai per vieną 2010 m. mėnesį gavo 88,7 tūkst. žmonių, tai yra 26,9 proc. daugiau nei 2009 m.

Vidutinis išlaidų už karštą vandenį kompensacijos dydis – 18,5 Lt.

REKOMENDUOJAME