Pastaruoju metu dėl atliekų tvarkymo mieste klaipėdiečiai lyg ir pasidalijo į dvi puses.
Vieni griežtai reikalauja iš valdžios tvarkos, nes nusibodo šiukšlini kiemai prie konteinerių, nes laiku neišvežamos atliekos, nes daugiabučių konteinerius pripildo pašaliniai, nemokėdami už tai nei cento, nes trūksta rūšiavimo konteinerių. Pilna spauda panašių skundų, bet padėtis tik blogyn – kasmet atliekų daugėja, atliekų vežėjai skundžiasi mažais paslaugų įkainiais, o valdžia neturi jokių ekonominių svertų priversti paslaugų teikėjus sąžiningai atlikti savo darbą.
Kita dalis miestelėnų gąsdinasi būsimaisiais vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą „kvadratais”. Neva, didžiausia neteisybė, jog teks mokėti už atliekų tvarkymą pagal turimą ar naudojamą nekilnojamojo turto plotą.
Aišku, kad šimtaprocentinės teisybės mokesčiuose, tarp jų ir už atliekų tvarkymą, nerasi. Tačiau norėdami švaros bei tvarkos mieste, mokesčių neišvengsime. Juk šiuo metu Klaipėdoje apie trečdalis gyventojų ir įmonių už savo išmetamas atliekas išvis nemoka metų metais. Vadinasi, už jų šiukšlių sutvarkymą sumoka kiti.
Vietine rinkliava apmokestinus visus, turinčius nekilnojamojo turto, bent jau neliktų nemokančiųjų už atliekų tvarkymą. O sukaupus lėšų iš vietinės rinkliavos, galima daug padaryti – įrengti aikšteles konteineriams, papildomai jų pristatyti, kur tik reikia, įrengti stambiagabaritinių atliekų priėmimo aikšteles, į kurias patys gyventojai nemokamai galėtų atvežti senus baldus ir kitus namų apyvokos rakandus, kurie dabar voliojasi prie konteinerių.
Miestas turi ir gali būti švarus. Įdiegus atliekų rūšiavimą, mažinant mišrių komunalinių atliekų kiekius, išvežamus į sąvartyną, mokesčiai turėtų nebedidėti.
Už atliekų tvarkymą yra atsakingos savivaldybės, kurios turi įvesti vietinę rinkliavą. O gyventojai turi būti užtikrinti, kad mokėdami mokesčius, bus tinkamai aptarnaujami.
Skųsdamiesi dėl mokesčių už „kvadratus” kai kurie klaipėdiečiai klausia, ar neįmanoma nustatyti vietinės rinkliavos pagal gyventojų skaičių. Taip, įmanoma, nes pavyzdžiui, Šiauliuose, vietinė rinkliava taip ir skaičiuojama – po 40 litų kiekvienam gyventojui per metus. Bet ir čia teisybės nėra – susimoka ne visi ir ne už kalnų teks šį mokestį didinti, nes tiek, kiek sumokama, nebeužteks atliekų tvarkymo išlaidoms padengti. Ko gero neįmanoma tiksliai suskaičiuoti, kas kur su kuo ir kiek laiko gyvena, išvažiavo ar atsikėlė, išnuomavo ar pernuomavo butus.
Klaipėdoje vietinė rinkliava daugiabučių gyventojams sieks 2,52 lito už 1 kv. m per metus. Pavyzdžiui, 50 kv. m ploto bute gyvenanti keturių asmenų šeima per metus privalėtų sumokėti 126 litų vietinės rinkliavos mokestį (50 x 2,52 Lt) – tektų po 31,50 Lt kiekvienam šeimos nariui.
Jau kelerius metus ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje iš pagrindų rengiamasi pakeisti nūdienos poreikių nebeatitinkančią buitinių atliekų tvarkymo sistemą. Žymiai kokybiškesnė atliekų tvarkymo infrastruktūra yra finansuojama ne tik iš valstybės iždo, bet ir Europos Sąjungos paramos fondų ir tai kainuoja milijonus litų. Klaipėdoje ir kituose miestuose jau atidaryti pirmieji aplinkos neteršiantys sąvartynai, tvarkomi šiukšlynai, atliekami kiti darbai. Atliekų sektoriaus reforma yra pripažinta valstybinės reikšmės projektu. Civilizuota Europa atliekas jau seniai tvarko pagal tą patį modelį, kuris bandomas per atliekų ūkio reformą įdiegti ir pas mus. Tačiau kol kas naujovės sunkiai skinasi kelią, nes atliekų tvarkymo sektoriuje dar yra daug norinčių „žaisti” pagal senas taisykles.
Esminis skirtumas tarp naujos ir senos atliekų tvarkos yra tai, kad atliekų ūkio tvarkymo svertai atiteks Savivaldybei, o ne privačioms įmonėms, kaip yra dabar. Ir tik Savivaldybė spręs, kas yra geriau ir patogiau miesto gyventojams, kas sąžiningai tvarko atliekas, o kas ne.
Per bendrą apskrities savivaldybių įmonę – Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą – Klaipėdos savivaldybė gaus realią įtaką palaikyti tvarką mieste, surenkant ir išvežant atliekas. Ši bendrovė rinks ir administruos rinkliavą, kuri bus pervedama į miesto iždą. O Savivaldybė savo ruožtu atsiskaitys su visais atliekų sektoriaus dalyviais už suteiktas paslaugas – faktiškai sutvarkytą vieną toną komunalinių atliekų.
Vietinę rinkliavą planuojama įvesti nuo šių metų balandžio. Šio mokesčio dydžius Savivaldybė gali peržiūrėti kartą per metus. Nuo rinkliavos galima atleisti arba taikyti nuolaidas socialiai remtinoms šeimoms ir kitiems asmenims, gaunantiems mažas pajamas.
