Baimindamiesi artėjančio šildymo sezono, vis daugiau žmonių ieško alternatyvių šildymo būdų, kad nereiktų kišti milžiniškų sumų į centrinio šildymo ar „Gazprom” nasrus. Medkirčiai taip pat nesnaudžia – pajutę padidėjusią medienos paklausą, sukėlė kainas.
Spontaniškai neperka
Kol kas atsisakyti centrinio šildymo gali tik nuosavų namų gyventojai, tad būtent jie turi didžiausias galimybes susimažinti sąskaitas už šildymą. Prekybininkai tvirtina, kad šiais metais gyventojai nepuolė graibstyti skystojo arba kietojo kuro katilų. Esą tai gana nemaža investicija, tad daugelis žmonių renkasi centrinio šildymo alternatyvas atsargiai ir pasveria kiekvieną išleidžiamą litą.
Bendrovės „Elmitra” vadovas Mindaugas Blažys dienraščiui teigė, kad į parduotuves užsukę gyventojai domisi pačiu optimaliausiu šilumos taupymo būdu. Namuose stengiasi įsirengti bent kelis šildymo įrenginius, kaip, pavyzdžiui, saulės kolektorius ir kietojo kuro katilą.
„Žmonės labai nori sutaupyti, tad netgi turėdami įsirengę dujinius katilus, juos keičia ir statosi kietojo kuro katilus. Šalia montuoja akumuliacinę talpyklą, kad greičiau veiktų katilinė, ir pajungia saulės kolektorius tiek patalpoms iš dalies, tiek vandeniui šildyti”, – teigė jis.
Pasak M.Blažio, pasirinkus saulės kolektorius vandeniui šildyti, galima sutaupyti iki 70 proc. paprastai tam išleidžiamų pinigų. O namui šildyti sutaupoma apie 30 proc. išlaidų. Pasak jo, žmonės dažniausiai įsirengia saulės kolektorius tik vandeniui pašildyti, o tokia investicija kainuoja apie 10 tūkst. litų. Norint įsirengti saulės kolektorius ir namams šildyti, tektų sumokėti jau 20 tūkst. litų. Tačiau paklausiausia prekė yra kietojo kuro katilai.
„Pas mus žmonės spontaniškai neperka. Užeina net po kelis kartus, svarsto įvairius variantus ir tik po ilgesnių pamąstymų ryžtasi įsigyti katilus ar kitas alternatyvias šildymo priemones”, – sakė jis.
Sukrapšto tik anglims
Taip pat šildymo katilais prekiaujančios bendrovės „Technika Jums” vadybininkas Regimantas Viduolis dienraščiui teigė, kad šildymo katilų paklausa nėra didesnė nei ankstesniais metais. Pasak jo, žmonės, bijodami, kad dujų kainos ir toliau kils, perka kietojo kuro katilus. Tačiau ne visi įstengia juos įsigyti. Tad nenorintys vergauti centralizuotam šildymui, bet neturintys daug pinigų gyventojai perka ir dujinius katilus. Esą vis tiek galima sutaupyti, be to, yra galimybė pačiam reguliuoti šildymo intensyvumą ir patalpas, kurias norima šildyti.
„Paprastai klientai vidutinės galios dujiniam katilui išleidžia apie 3–4 tūkst. litų. O vidutinės galios kietojo kuro katilai kainuoja apie 7–10 tūkst. litų. Tačiau, be jokios abejonės, greičiau atsiperka investicijos į kietojo kuro katilus”, – sakė jis.
Pigiausia šildyti namus anglimis, bet, pasak ekspertų, naudojant šį kurą reikia susitaikyti ir dideliu peleningumu ir nemaloniu kvapu namuose. Žinia, anglių kūrenimas yra ne tik vienas didžiausių klimato atšilimo kaltininkų, bet ir kelia didelį pavojų žmonių sveikatai. Tad lietuviai stengiasi vengti šio kuro ir verčiau renkasi kiek brangesnius pjuvenų briketus. Tačiau, kaip pabrėžia anglių pardavėjai, šios produkcijos pardavimas po truputį auga nuo pernai. Žmonės, norėdami smarkiai sutaupyti ar tiesiog neturėdami pakankamai pinigų kitam kietajam kurui, perka anglis.
Prekybininkai neabejoja, kad žmonės labiausiai norėtų namus šildyti malkomis, kurios laikomos pigiausiu šildymo būdu. Tačiau šios taip pat brangsta jau keletą metus iš eilės.
Žada kainų kilimą
Bendrovės „Vedrana”, prekiaujančios įvairiu kietuoju kuru, vadybininkė Alicija Kazakevičienė dienraščiui tvirtino, kad populiariausia prekė šiuo metu – durpės. Taip pat žmonės nemažai nuperka saulėgrąžų išspaudų briketų. Šis kuras paklausus tarp miesto gyventojų, kurie namuose turi įsirengę židinius. 14 kg pakuotė kainuoja apie 10–12 litų.
A.Kazakevičienė pabrėžė, kad dažnai žmonės maišo kietojo kuro žaliavas – pakaitomis naudoja ir anglis, ir pjuvenų briketus, durpes ar malkas.
„Kol kas gyventojai tik pradeda rūpintis kuru žiemai. Didelio antplūdžio pirkėjų dar nesulaukėme, be to, tik dabar parsigabensime kietojo kuro žaliavas. Kainos greičiausiai dar kils, tačiau kol kas neaišku kiek”, – dėstė vadybininkė.
Pirkėjų ne daugiau nei įprastai
Dienraščio žurnalistės kalbinti medienos perdirbėjai piktinosi dėl miškų urėdijų sukeltų medienos kainų. Jų teigimu, dėl pakilusių kainų jie praranda pirkėjus, mat žmonės nebegali tiek mokėti ir renkasi įvairius briketus ar net anglis. Skaldyta mediena ir rastais prekiaujantis Laimis Mikšėnas dienraščiui teigė, kad gyventojai mediena žiemai beveik apsirūpino. Esą sezonas jau baigiasi. Dabar verslininkas užsiima didmenine medienos prekyba.
„Žmonės medienos pasirūpino dar pavasarį, dabar sulaukiame nedaug pirkėjų, perkančių malkas mažais kiekiais. Šiais metais pirkėjų tikrai nesulaukėme daugiau nei ankstesniais sezonais”, – patikino jis.
L.Miškėnas pabrėžė, kad gyventojai gali sutaupyti pirkdami visą vadinamąjį miškovežį, jo kaina yra apie 5 tūkst. litų, tačiau užtenka dvejiems metams. Vadinasi, šildant šešis žiemos mėnesius dvejus metus šildymo kaina sieks daugiau kaip 400 litų per mėnesį. Tiesa, tuos rastus dar reikia apdoroti – supjauti ir suskaldyti. Neturint namie vyriškos jėgos, teks dar sumokėti ne vieną šimtinę šiam darbui pasamdytam žmogui.
Medienos kainos
Lietuvos miškų asociacijos duomenimis, kubinio metro medienos vidutinė kaina, palyginti su sausio mėnesiu, ūgtelėjo 4 proc. – nuo 138 iki 144 litų už kubinį metrą. Perdirbėjų konkurencija lėmė, kad plokštėms gaminti skirta mediena pabrango 7 proc. – nuo 85 iki 91 lito. Brango ir žaliava lentpjūvėms.
Iš šiemet numatytų parduoti 170 tūkst. kubinių metrų medienos atliekų nupirkta tik 90 tūkst., taigi šiluma gaminama deginant malkas, o ne atliekas. Iš viso per pusmetį bus parduota 759 tūkst. kubinių metrų apvaliosios medienos.
Prognozuojama, kad gamtinės dujos iki naujo šildymo sezono pradžios brangs 30 proc. Lietuvos šilumos tiekimo įmonės už gamtines dujas gegužės mėnesį mokėjo 1598 Lt/tne su transportavimo mokesčiu.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, pastaruosius septynerius metus šilumos energijos kaina mūsų šalyje augo išimtinai dėl gamtinių dujų brangimo, kitos šilumos tiekimo sąnaudos nebrango. Skaičiuojama, kad už buto šildymą sumokant 600 litų, net 500 litų iš šios sumos iškeliauja į Maskvą.
LŠTA duomenimis, nuo 2005 m., kai gamtinių dujų kainos metinis vidurkis siekė 439 Lt/tne, iki šios dienos dujos pabrango 3,6 karto – iki 1598 Lt/tne. Šiuo metu bendrovė Lietuva iš „Gazprom” dujas perka už didžiausią kainą iš visų ES valstybių.
