Nuolat laukusiems „burbulo sprogimo” nekilnojamojo turto rinkoje, teks nusivilti: kainos nekrito per naktį, bet pirkėjų susidomėjimas nekilnojamu turtu per metus sumažėjo dvigubai ir tas lėtėjimas dar tebevyksta. Didesnių pasikeitimų galima tikėtis po Naujųjų pasikeitus mokesčių politikai ir po pusmečio, jei pradės slūgti įtampa paskolų politikoje.
Nors Šiaulių miesto nekilnojamojo turto rinkos neištiko toks ryškus kainų kritimas, kaip Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, rinkos dalyviai sako stebintys pirmuosius krizės požymius, kai pardavėjas dar tikisi gauti pernykštę kainą, tačiau parduoti būstą žymiai sunkiau.
Kainos ryškiai sumažėjusios seniems butams, jei kalbame apie būsto rinką”) Seni butai, jei ne Šiaulių centre, ėmė pigti vasarą, didžiausias kainų kritimas užfiksuotas rugsėjį ir spalį. Palyginti su pernai metais, jie nuvertėjo ketvirtadaliu. Naujos statybos butų ir individualių namų kainos beveik nepasikeitė, nes jų pasiūla Šiaulių rinkoje niekada nebuvo didelė. Tačiau sklypais naujų daugiabučių statybai nesidomi nė vienas investuotojas. Nesulaukia agentūros šiemet prieš Kalėdas ir emigrantų su pinigais. Tačiau pasitaiko vienas kitas paskolos naštos išvargintas pardavėjas.
Bankų duomenimis, tokių kol kas nėra daug.
Kad nekilnojamojo rinka nesustingtų, bankai paskolų neribojo, tačiau siekdami išvengti vadinamų „blogų”, tai yra negrąžinamų, kreditų, sugriežtino sąlygas.
Eurais imtų kreditų palūkanos nežymiai sumažėjo, o štai litais didėja: tai lemia iki 9 procentų išaugęs viliboras, plius 2-3 procentų marža. Prognozuojama, kad tokia įtampa finansų rinkoje išliks dar pusmetį. Kaip ji paveiks nekilnojamojo turto rinką, nulems po Naujųjų pasikeisiantys mokesčių įstatymai. Tikrosios krizės simptomai, anot turto vertintojų, – kai pardavėjai patys be derybų ims mažinti kainą.
