Seimas linksta pritarti naujam Elektros energetikos įstatymui, kuriuo būtų panaikintas draudimas įmonėms turėti didesnę nei 5 proc. pelno maržą.
Seimas antradienį po pateikimo, tai yra negalutinai, pritarė naujam Elektros energetikos įstatymui, kuriuo įtvirtinamas draudimas vienai įmonei užsiimti elektros energijos perdavimo bei tiekimo veikla, bei išbraukiama nuostata, jog elektros sektoriaus įmonė negali turėti didesnę nei 5 proc. pelno maržą.
Po pateikimo už šį įstatymą balsavo 61 Seimo narys, prieš buvo 4 parlamentarai ir dar 37 tautos atstovai balsuodami susilaikė.
Seimo nariai įmonių pelnu nesidomėjo
Kaip praneša portalas delfi.lt, klausinėdami energetikos ministro Arvydo Sekmoko politikai apie elektros įmonių pelno maržą neklausė ir domėjosi kitais reikalais. Pavyzdžiui, socialdemokratas Algirdas Sysas domėjosi, kodėl jo gyvenamame rajone, gyventojai negali įsijungti iškart ir skalbyklės ir viryklės, mat dėl mažo galingumo iškart „muša saugiklius”, o esą elektros tiekėjas reikalauja susimokėti už naujos užžiedinimo linijos nutiesimą bei galingesnės transformatorinės pastatymą.
„Tvarkos ir teisingumo” partijos frakcijos atstovas Egidijus Klumbys pareiškė, kad po žemės drebėjimų ir cunamio Japonijoje, kurie sukėlė Fukušimos-Dajiči atominės elektrinės reaktorių aušinimo problemas, dėl kurių sprogo vandenilio sankaupos, turi keisti Lietuvos energetikos strategiją. Pasak parlamentaro, dėl situacijos Japonijoje negalima pritarti ir teikiamam įstatymui.
„Yra viena didelė priežasties dėl kurios negalima pritarti šitam įstatymui ir ankstesniam Energetikos įstatymui, tai yra tai, kas dabar vyksta Japonijoje. Manyčiau, kad pirma reikia peržiūrėti strategiją, tačiau tą strategiją Japonijos įvykiai tikrai turi koreguoti. Aš manau, kad iš esmės tos naujos atominės elektrinės likimas yra nuspręstas – jos nebus”, – teigė E. Klumbys.
Jis taip pat pažėrė priekaištų kai kurioms įstatymo formuluotėms. „Jei ministrai ateina su tokiais įstatymais į Seimą, tai turbūt mes irgi pasuksim Japonijos keliu, kai čia pas mus pradės sproginėti elektrinės ir socialinė įtampa”.
Darbo partijos narys Kęstutis Daukšys savo ruožtu pasipiktino, jog A. Sekmoko liaupsinamoje elektros energijos rinkoje esą parduodama vos 5 proc. visos elektros energijos.
„Mes čia šnekame iš Seimo tribūnos apie elektros energijos rinką, kurios, kaip žinote, vadinamoje elektros energijos biržoje parduodama tik 5 proc., likusi dalis yra užbiržiniai sandoriai. Jūs su ta birža padarėte, kad didžiausius ir geriausius elektros vartotojus pasiėmė užsienio elektros kompanijos tiesiogiai parduodamos elektros energiją, mažesnius elektros vartotojus, kuriems neprivalomas tiekimas, jie turės derėtis su tais dideliais tiekėjais ir gaus blogesnes kainas negu būtų gavę normaliai centalizuotai perkant”, – piktinosi K Daukšys.
A.Sekmokas: pelno norma neskatino įmonių dirbti efektyviai
Kiek vėliau atsakydamas į žurnalistų klausimus energetikos ministras A. Sekmokas tvirtino, kad įstatyme anksčiau buvusi pelno norma neskatino įmonių dirbti efektyviai, jos elgdavosi priešingai – didindavo sąnaudas, investuodavo, pūsdavosi ir prašydavo didesnių kainų vartotojams.
„Įmonėms buvo užtikrintas 5 proc. pelnas, tačiau galbūt jos neprivalo to pelno gauti? Kai būdavo gaunamos didesnės pajamos, jos nebe pelno, bet sąnaudų forma nusėsdavo įmonėje. Taip įmonės pučiasi, didina sąnaudas ir visiškai nesiekia efektyvumo, o vartotojams kitais metais prašo didesnio tarifo, nes reikia daugiau investicijų”, – žurnalistams po klausimo svarstymo Seime sakė ministras.
Jo nuomone, pelną galėtų gauti tos įmonės, kurios sugebėtų nuolat efektyvinti savo veiklą.
„Pelno norma neturėtų būti garantuota, tai yra ekonominis rodiklis. Jeigu įmonė sugebėtų pasiekti efektyvumą, ji galėtų gauti pelną. Nepasiekus efektyvumo, pelnas nepriklausytų, o jį gavus, jis turėtų būti pasidalinamas su vartotoju. Pavyzdžiui, jeigu šiais metais gaunamas tam tikras pelnas, tai kitais metais tarifas būtų tam tikra dalimi mažesnis”, – komentavo A. Sekmokas.
Ministras nesiėmė prognozuoti, kiek šis pakeitimas galėtų sumažinti elektros kainas. Jis patvirtino, kad valstybinės įmonės savo paslaugų nedidins, tačiau viskas priklausys nuo to, kiek kainuos iš Rusijos importuota elektra.
Šiuo metu pusė Lietuvoje sunaudojamos elektros yra importuojama.
Įstatymų pataisos įtvirtins energetikos sektoriaus reformą
Pateiktomis pataisomis numatoma reorganizuoti Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos ir Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, prijungiant šias institucijas prie Ryšių reguliavimo tarnybos, ir įsteigti Infrastruktūrų reguliavimo tarnybą.
Įstatymo projektu taip pat yra siekiama peržiūrėti energetikos veiklos valdymo srities institucijų kompetenciją, įtvirtinti bendruosius energetikos veiklos licencijų, leidimų ir atestatų išdavimo, galiojimo sustabdymo, panaikinimo ir keitimo pagrindus, galiojančius visuose energetikos sektoriuose, užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir patikimumą įtvirtinant bendruosius reikalavimus, keliamus energetikos įrenginių eksploatavimo veiklai.
„Šis įstatymas užtikrins naudą vartotojams. Tai bus aiškaus, operatyvaus ir efektyvesnio vartotojų teisių gynimo mechanizmo nustatymas, bus užtikrintos mažesnės kainos, mažesni tarifai ir įvairesnės paslaugos dėl didėjančios konkurencijos. Šis įstatymas suteiks naudą valstybei, tai yra leis taupyti biudžetines lėšas, veiksmingiau išnaudoti turimus institucinius, tai yra žmonių, finansinius ir kitus išteklius. Bus harmonizuota reguliavimo sistema skirtinguose viešų infrastruktūrų sektoriuose ir užtikrins didesnį piliečių pasitenkinimą. Įstatymo projektas teiks naudą verslui, mažins administracinę naštą tiek finansine, tiek biurokratine prasme, užtikrins stabilią ir vienodą reguliavimo aplinką, skatins investicijas ir tvarią plėtrą ir taip pat nustatys taisyklių ir sprendimų skaidrumą, proporcingumą ir nuoseklumą”, – tvirtino A. Sekmokas.
Ministras A. Sekmokas taip pat pateikė Elektros energetikos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama garantuoti veiksmingą veiklų elektros energetikos sektoriuje ir jų komercinių interesų atskyrimą pagal Direktyvos reikalavimus.
Kaip teigiama teisės akto aiškinamajame rašte, pataisomis yra siūloma įgyvendinti pirmąją Direktyvos alternatyvą dėl elektros energijos perdavimo veiklos atskyrimo nuo komercinių gamybos ir tiekimo veiklų, t. y. visišką nuosavybės atskyrimą. Projekte yra numatyta, kad perdavimo sistemos operatorius turėtų veikti nepriklausomai nuo elektros energijos gamybos, skirstymo ir tiekimo veiklų bei jų komercinių interesų. Pagal projektą dar griežtesnis perdavimo veiklos atskyrimas būtų numatytas nuo 2012 m. kovo 3 d. – perdavimo sistemos operatorius ir vertikalios integracijos įmonės turėtų būti visiškai atskirtos, įskaitant elektros energijos perdavimo veikloje naudojamo turto nuosavybės teisės perleidimą perdavimo sistemos operatoriui. Šiomis nuostatomis yra siekiama užtikrinti, kad perdavimo sistemos operatorius veiktų nepriklausomai nuo komercinių interesų ir kad pagrindinė jo veiklos sritis būtų perdavimo tinklų efektyvus ir saugus eksploatavimas, elektros energijos tiekimo saugumo didinimas.
Teikiamu projektu taip pat siekiama nustatyti efektyvesnes vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos priemones, įskaitant nuostatas, reglamentuojančias garantinio elektros energijos tiekimo tvarką ir sąlygas.
Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose. Pagrindiniu komitetu paskirtas Ekonomikos komitetas, papildomai juos svarstys Kaimo reikalų komitetas, Atominės energetikos komisija. Preliminariai numatoma, kad Seime šie projektai bus svarstomi gegužės 19 d.
