Siekis apsigyventi prestižinėje miesto dalyje – Giruliuose – klaipėdiečiams virto pragaru. Įsiliepsnojusį ginčą tarp namų statytojo ir pirkėjų teks spręsti teismui.
Kainą padvigubino
Prieš trejus metus ramioje Girulių vietoje, Palangos gatvėje, iš bendrovės „Stalakta” kotedžus nusipirkę gyventojai tikėjo, kad jau netrukus galės juose įsikurti. Statybos bendrovė kiekvienam pirkėjui buvo įsipareigojusi darbus užbaigti 2006-ųjų gegužę. Tačiau iki šiol kvartalo infrastruktūros kūrimas nepradėtas, o gyvenamųjų namų Statybos komisija dar nepriėmė.
Nekilnojamojo turto šiame rajone įsigijęs Donatas, nepanoręs, kad jo pavardė būtų skelbiama, teigė, kad nors statybų metu kotedžų pardavėjas kainą padvigubino, visi pirkėjai už juos iš karto sumokėjo.
„Labai norėjau su šeima įsikurti atokiau nuo miesto, todėl užsimerkiau ir sumokėjau brangiau. Dėl ramaus gyvenimo. Tikrai nesitikėjau, kad dabar dėl noro įsikurti savo namuose turėsiu pereiti kryžiaus kelius”, – apgailestavo pašnekovas.
Susilaužė koją
Nors apsigyventi šiuose statiniuose teisėtai dar negalima, beveik visi savininkai juose jau įsikūrė.
„Papuolėme į tikrus spąstus, juk daugelis pardavėme butus ir nebeturėjome kur gyventi, tad teko įsikelti į naujus būstus. Dabar gyvename visiškoje netvarkoje – asfaltas nenutiestas, kanalizacijos šuliniai neuždengti. Nesaugu ne tik vaikams, bet ir suaugusiems”, – piktinosi Donatas.
Kito šalia esančio kotedžo savininkas dėl statybininkų kaltės patyrė sužalojimų. „Kai dar nebuvo įvesta elektra, tamsoje paslydau ir man lūžo koja. Statybos bendrovės savininkui pagrasinau kreiptis į teismą, tačiau patikėjau pažadais, kad netrukus statybos bus užbaigtos, ir nutylėjau. Dabar gailiuosi, jau praėjo nemažai laiko, o reikalai į priekį nepasistūmėjo ir prisiteisti pinigų dėl žalos atlyginimo nebegaliu. Kaip įrodysiu? Koja jau seniai sugijo”, – tikino kotedže gyvenantis Dmitrijus Pavlovičius.
Paduos į teismą
Pasipiktinę šio kvartalo septynių nuosavų namų ir trijų kotedžų, kuriuose įrengta 15 butų, savininkai jau ruošia dokumentus teismui. „Nesuvokiu, kodėl neįmanoma visko sutvarkyti ir be teismų įsikišimo. Juk beliko nutiesti apie 30 kvadratinių metrų asfalto, sutvarkyti šaligatvius, įrengti apšvietimą, prijungti vandenį bei atiduoti visą gyvenamąjį rajoną, ir savuose namuose gyventume legaliai”, – kalbėjo Donatas.
Pasak klaipėdiečio, jis pats savo jėgomis sau ir kaimynams padėjo susitvarkyti elektros instaliaciją namuose ir legalizuoti ją elektros tinklus valdančioje bendrovėje.
Po to, kai gyventojai perspėjo verslininką, kad ruošiasi kreiptis į teismą, šis dar praėjusių metų gruodį jiems pažadėjo per dvi savaites visą infrastruktūrą sutvarkyti.
„Patikėjome pažadais ir vis atidėliojome, į teismą nesikreipėme, tačiau dabar kantrybės taurė jau perpildyta”, – tvirtino D.Pavlovičius.
Pasak pašnekovo, šiųmetinės žiemos sąlygos statyboms ypač geros, todėl atidėlioti jų nebuvo tikslo. „Nei snigo, nei žemė įšalo, kodėl nesugebėjo pakloti bent asfalto, nesuprantu”, – pyko D.Pavlovičius.
Ėmėsi statybų Kalotėje
Kotedžų savininkai įtaria, kad bendrovė nebeturi lėšų, todėl statybų ir neužbaigia. „Kadangi visi sumokėjome visą sumą, statytojas nebėra suinteresuotas kuo greičiau užbaigti statybų. Dabar jie puolė statyti naujus gyvenamuosius namus Kalotėje, tad, nenustebčiau sužinojęs, jog ten investavo visus pinigus”, – tikino Donatas.
Anot jo, keisčiausia tai, kad beveik visos statybų bendrovės saugo savo gerą vardą ir visus iškilusius konfliktus stengiasi išspręsti gražiuoju. Tačiau šiuo atveju – viskas atvirkščiai.
Donatas prisiminė, jog „Stalaktos” vadovas visiems naujakuriams pabrėžė, kad leidimas statyboms įmonei išduotas dešimčiai metų, todėl iki termino pabaigos visa infrastruktūra bus užbaigta. „Jų statybos leidimas galios dar šešerius metus, negi jie mano, kad šitiek laiko lauksime?” – klausė Donatas.
Žada užbaigti liepą
Bendrovės „Stalakta” direktorius Viktoras Rudakovas paaiškino, kad statybų užbaigti negali dėl objektyvių priežasčių. Anot vadovo, pagal projektą šiame rajone suplanuota pastatyti tris kotedžus, o aplink juos – septynis gyvenamuosius namus, kurie šiuo metu dar statomi.
„Tiesti asfalto negalime, nes jis bus sugadintas stambių automobilių, vežančių statybos medžiagas prie nuosavų namų. Liepą turėtume užbaigti juos statyti, tuomet visą infrastruktūrą ir sutvarkysime”, – žadėjo V.Rudakovas. Pasak jo, gyventojai neturėtų piktintis, nes tai daroma jų labui.
„Apskritai pagal įstatymą jie neturi jokios teisės tuose kotedžuose gyventi, nes jie dar neužbaigti”, – tvirtino direktorius. Verslininkas pažymėjo, kad kol nebus užbaigtos visos kvartalo statybos, tol jo atiduoti bendrovė negalės. Tačiau nuosavybę įsigiję savininkai, kurių keletas turi privatų statybos verslą, tikino, kad šie statytojo pasiteisinimai nepagrįsti.
„Suprantu, kad statybos gali strigti dėl pinigų stygiaus, bet mes bendrovei juk nesame skolingi. Visi sumokėjome, tad nesuprantame, kodėl turime dabar kentėti”, – teigė D.Pavlovičius.
Pašnekovas įsitikinęs, kad liepos mėnesį džiaugtis jaukia aplinka ir ramiai gyventi jie dar negalės. „Visi būtume nustebinti ir laimingi, jeigu taip įvyktų”, – tikino klaipėdietis.
Kaltina elektros vogimu
V.Rudakovas patikino, kad gyventojų grasinimų teismais jis nebijąs, nes ir pats ketina juos apskųsti. Verslininkas netrukus kreipsis į teismą, nes, anot jo, dėl gyventojų kaltės bendrovė patyrė didelių nuostolių.
„Tie žmonės kotedžus nusipirko su daline apdaila, tad patys viską įsirenginėjo, o iš įmonės vogė elektrą. Šiuo metu turime 22 tūkst. litų nuostolių, todėl paprašėme jų susimokėti. Jie tai padaryti atsisakė, todėl nebeturime kitos išeities”, – tvirtino V.Rudakovas.
Anot direktoriaus, 30 proc. šios sumos pasiryžusi padengti įmonė, likusi buvo išdalinta visiems gyventojams, kuriems reikia sumokėti apytiksliai po 2 tūkst. litų.
„Nežinau, kodėl turiu mokėti už tą elektrą. Kaip jie įrodys, kad ją naudojau, jeigu oficialiai mes ten gyventi negalime? Dabar kasdien gauname raštus su grasinimais, kad jei nesumokėsime už elektrą, atjungs vandenį. Ima juokas, nes jis legaliai mums dar nėra prijungtas, tad didžiausius nuostolius dabar patiria vandenį tiekianti bendrovė”, – patikino D.Pavlovičius.
Mėtosi atliekos ir buteliai
D.Pavlovičius teigė, kad nepaisant nesutvarkytos infrastruktūros, aplinka šalia kotedžų jau seniai virto šiukšlynu.
„Prie mūsų namų mėtosi statybinės atliekos, buteliai. Įmonę gamtosaugininkai baudė jau ne kartą”, – teigė pašnekovas.
Klaipėdos aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Romualdas Dužinas patvirtino, kad tai tiesa. „Kvartalo statybos Giruliuose vyksta šalia Pajūrio regioninio parko, todėl privaloma laikytis tvarkos. Jau ne sykį statytoją nubaudėme dėl šiukšlinimo, taip pat aptikome pažeistų medžių šaknų”, – tikino R.Dužinas.
Anot jo, kol kas bendrovė išsisuko baudomis, tačiau jai galėtų grėsti ir statybų leidimo atėmimas. „Jeigu pastebėtume, kad ji žaloja augalus ar teršia aplinką medžiagomis, kurios daro įtaką žmonių sveikatai, netrukus kreiptumėmės į teismą, kuris ir nuspręstų, ar bendrovė gali tęsti statybas”, – paaiškino R.Dužinas.
Bylų statytojams daugėja
Dėl panašių nesutarimų vis daugiau šalies gyventojų kreipiasi į teismus. Prieš savaitę Klaipėdos apygardos teismas paskelbė metus trukusios bylos verdiktą, kurioje butų naujame daugiabutyje netoli Senojo turgaus nesulaukę pirkėjai prašė kompensuoti patirtą žalą.
Bendrovei iš pirkėjų netikėtai pareikalavus dvigubai brangiau sumokėti už įsigyjamą turtą, šie kreipėsi į teismą, kuris patvirtino, kad pardavėjas kainą pakėlė neteisėtai.
Bylą pralaimėjusi įmonė 34 šeimoms turės sumokėti ne tik beveik 6 milijonų litų kompensaciją už patirtus nuostolius, bet ir 5 proc. metinių palūkanų.
