Tikkuurila

Dangos pralaidumas

Dangos pralaidumas

Dangos pralaidumo mažinimas – katastrofinės įsibrovimo į ekologijos pusiausvyrą pasekmės

  • Potvynio rizika
    Atmosferos krituliai negali įsigerti į gruntą ir nubėga į upes ir ežerus nenuvalyti, nepatenkant į nuotekų sistemas.
  • Mažesnis gruntinio vandens atsinaujinimas
    (Vokietijoje per metus 3,5 mlrd. m3 mažiau!)
  • Dramatiškai didėja išlaidos, susijusios su investicijomis į techninius nuotekų sistemų sprendimus
    Melioraciniai grioviai, saugojimo rezervuarai ir užtvankos, t. y. hidrotechniniai įrenginiai, skirti upių ir kanalų vandens rioglinimui, kuriems tenka vis didesni vandens kiekiai.
  • Kritulių vanduo nuotekų kanaluose
    Be daugelio naudingų panaudojimo galimybių nenaudojamas vanduo nukreipiamas į nuotekų sistemas, taip susidaro nereikalingos išlaidos.
  • Klimato pokyčiai
    Didelėse aglomeracijose susidarė specifinis miesto klimatas. Atsižvelgiant į tai, kad nepralaidžio dangos mieste sugeba sukaupti daug šilumos, vasaros naktį vanduo labai nedaug atvėsta.
  • Derogacija – dangos funkcijos pasikeitimas
    Grunto aprūpinimas vandeniu ir deguonimi žymiai sumažėjo, dėl to miršta žemėje gyvenantys organizmai. Žemė nebesulaiko iš oro ir vandens sklindančių kenksmingų medžiagų, jos išplaunamos į vandens rezervuaras.
  • Augalijos ir gyvūnijos gyvenimo erdvės susiaurėjimas
    Sugadinta daug biotopų, jautresnės rūšys išmirė ir iš viso nustojo egzistuoti.

Tokia situacija didelėse aglomeracijose ir toliau blogėja (nepralaidžios dangos Bavarijoje  sudaro 8,5%, Berlyne daugiau kaip70%).
Taigi būtent ten, kur sunaudojama daugiausia vandens, susidarė žemesnis gruntinio vandens lygis. Taip atsiranda centralizuotos sistemos, turinčios baisių pasekmių kraštovaizdžio ūkiui.

Išvados:

Pralaidžios dangos būtinos!

Tarptautinės šalių bendrijos įžvelgė naturaliųjų resursų tvarkymo problemos svarbą ir pradėjo bendradarbiavimą kūriant tarptautinius projektus, atsižvelgiant į pralaidžių dangų problemą.

Svarbiausios direktyvos, reglamentuojančios šiuos veiksmus, išvardytos dokumente AGENDA 21. (Agenda 21 yra programinis dokumentas, kuriami pristatyta, kaip suprojektuoti harmoningo vystymo programas ir įdiegti jas į praktiką. Šis dokumentas buvo priimtas 1992 metais ONZ iniciatyva Rio de Žaneiro vykusioje II aplinkos ir plėtros konferencijoje. Lenkų versija pasirodė 1993 metais “Baigiamieji Jungtinių tautų aplinkos ir plėtros konferencijos dokumentai”.)

Kiti temos straipsniai

Ruukki
Moderni izoliacija
GF bankas

Gfbankas.lt

GF BANKAS paskolos internetu!

Baltparma

Baltparma.lt

Baltparma - blokeliai ir kitos statybinės medžiagos

Ruukki Products AS

Ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai

Deinavos baldai

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt - baldai internetu