Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicija reiškia susirūpinimą dėl planuojamų Valstybės saugomų teritorijų administracinių pertvarkų.
Aplinkosauginei koalicijai nerimą kelia Aplinkos ministerijos inicijuotos Valstybės saugomų teritorijų sistemos permainos, kurios svarstomos skubos tvarka, nepasitelkiant mokslininkų, nevyriausybinių organizacijų ir kitų svarbių aplinkos apsaugos sektoriaus dalininkų nuomonių.
Aplinkos ministras G.Kazlauskas susitikime su Aplinkosaugos koalicijos atstovais patvirtino, kad išvados dėl saugomų teritorijų pertvarkymo š.m. gegužės pabaigoje bus pateiktos Saulėlydžio komisijai, kuri ir priims galutinį sprendimą. Nepritariame Aplinkos ministerijos pozicijai, kai atsakomybė už priimtus sprendimus perkeliama su aplinkos valdymu nesusijusiai ir aplinkosaugos srityje nekompetentingai institucijai.
Kadangi nėra oficialios ministerijos pozicijos dėl šios reformos tikslų, kyla pagrįstas klausimas: kas lėmė sprendimą pradėti reformą?
Lietuvos saugomos teritorijos yra vieša vertybė, tačiau ministerijos valdininkai girdi tik saugomų teritorijų priešininkų argumentus. Ar ne per didele kaina pataikaujama tik mažai daliai žemės ir miškų savininkų? Didžioji dalis saugomų teritorijų sistemos priešininkų net negyvena saugomose teritorijose, o tik turi jose nuosavybę ir jos plėtrai priešingų interesų.
Vykstant drastiškai saugomų teritorijų reformai neišvengiamai susidarys tarpuvaldis saugomų teritorijų sistemoje, kurio metu kils reali grėsmė, kad pastaruoju metu visuomenėje plačiai aptariamos neteisėtos statybos gali būti įteisintos, kad į privačias rankas pateks iki šiol visuomenės poreikiams išsaugotos, vertingiausios gamtinės ir kultūrinės teritorijos.
Saugomų teritorijų sistema buvo kuriama visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį remiantis didžiausią autoritetą turinčių Lietuvos ir pasaulio ekspertų nuomone, jų rekomendacijomis. Ji tobulinama iki šiol. Dauguma saugomų teritorijų administracijų įgyvendino ir vis dar įgyvendina ES struktūrinės paramos projektus, viešajam interesui pritraukiamos didžiulės nebiudžetinės paramos lėšos. ES investicinių projektų paramos sutartyse saugomų teritorijų administracija, kaip paramos gavėja, įsipareigoja, kad sukurtos infrastruktūros nuosavybės teisė mažiausiai 4 metus nebus perleista kitam juridiniam asmeniui. Kyla klausimas: kas atsakys už sutarčių sąlygų nevykdymą, ar nereikės sunkmečio sąlygomis gražinti šias lėšas iš valstybės biudžeto? Kas bus su dabar įgyvendinamais projektais, ar neatsitiks taip, kad patvirtinti projektai nebus įgyvendinti ir projekto lėšas reikės gražinti Europos Komisijai?
Dera priminti, jog saugomų teritorijų direkcijos įgyvendina ir svarbius ES reikalavimus – Paukščių ir Kertinių buveinių direktyvas, kurių pagrindu suformuotas Europinės svarbos Natura 2000 teritorijų tinklas. Tinkama šių teritorijų apsauga reikalauja išteklių ir kompetencijos, siekiant sustabdyti gamtinių vertybių nykimą, kuris pastebimas ne tik mūsų šalyje, bet ir visoje Europoje. Šių vertybių apsaugai užtikrinti būtinas glaudus bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis. Saugomų teritorijų direkcijos telkia pastangas ir rodo iniciatyvą aktyviam dialogui su vietos gyventojais, informuoja juos apie galimas paramos priemones. Jei numatomų reformų pasekoje bus naikinamos saugomų teritorijų direkcijos ar bus mažinamas jų skaičius, sumažės saugomų teritorijų priežiūros ir tvarkymo kokybė, o vietos gyventojai nebus pasitelkiami bendram gamtotvarkiniam darbui, tai skatins gamtos ir žmogaus veiklos priešpriešas.
Prašome, kad Aplinkos ministerija išsakytų oficialią poziciją dėl Saugomų teritorijų reformos tikslų, paaiškintų, kodėl prieštaraujant elementariems demokratijos principams reforma daroma nesikonsultuojant su visuomene, viešai nediskutuojant galimų jos pasekmių.
