Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai nesiekia perimti nemokių ūkio subjektų nekilnojamojo turto ir jį pardavus pralobti. Toks teiginys absurdiškas, nes nei bankai, nei jų akcininkai nesuinteresuoti kliento nemokumu – tai reiškia nuostolius ir bankams, teigia Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas.
Anot jo, tai dar vienas mitas apie bankus. „Finansų institucijos nesiekia perimti nei automobilių, nei būsto, nei žemės, nei įmonių, nes tai nėra jų verslas. Kaupiamas neveiksnus turtas reiškia papildomus įsipareigojimus, mažina finansų institucijos veiklos efektyvumą ir didina riziką”, – išplatintame pranešime akcentuoja LBA prezidentas.
Jis primena, kad ekonominio sunkmečio metu Lietuvos bankų sistema stengiasi užtikrinti indėlių saugumą ir finansų sistemos stabilumą. Tam naudojamos visos legalios priemonės, o šalies ūkio finansavimui pritraukiamos lėšos tiek iš Lietuvos, tiek – užsienio. „Deja, gerokai išaugusi šalies rizika ir neaiškios makroekonominės perspektyvos šiuos uždavinius gerokai apsunkina”, – apgailestauja S. Kropas.
Tuo tarpu bankai ruošiasi galimam nekilnojamojo turto savininkų ar valdytojų nemokumo bumui. Pavyzdžiui, specialiai tam įsteigta SEB banko nekilnojamojo turto valdymo bendrovė „Litectus” užsiims nekilnojamojo turto, kuris bankui atitektų kaip kredito grąžinimą užtikrinęs užstatas, valdymą, plėtojimą ir pardavimą. Ši bendrovė įsteigta remiantis ilgamete SEB grupės patirtimi ir panašia praktika, taikyta prieš porą dešimtmečių Švedijoje ekonomikos recesijos metu.
Beje, „Litectus” pasirengusi perimti kredito grąžinimą užtikrinantį užstatą ir iš nekilnojamojo turto valdymo bendrovių, jeigu joms iškiltų sunkumų atsiskaityti su banku. Taip būtų siekiama iš dalies sušvelninti įtampą šalies nekilnojamojo turto rinkoje.
