Dėl užsitęsusių naujų vandens kainų tvirtinimo procedūrų uostamiesčio savivaldybės įmonė „Klaipėdos vanduo” šiuos metus gali baigti su nuostoliais.
Šiandien įmonės vadovybė stebėtojų tarybai pristatys pirmojo pusmečio veiklos rezultatus, kurie liudija, kad per pirmus šešis2008-ųjų mėnesius įmonė patyrė 796 tūkst. litų nuostolių.
„Planavome, kad metus baigsime be nuostolių, nes nuo liepos turėjo įsigalioti nauji tarifai, kas mėnesį turėję užtikrinti apie 200 tūkstančių litų pelno. Deja, užsitęsė naujų kainų tvirtinimo procedūros ir mūsų paslaugos pabrango tik nuo rugsėjo. Todėl jau liepą patyrėme dar 300 tūkstančių litų nuostolių, tad metus baigti bent jau su nuliu gali nebepavykti”, – sakė „Klaipėdos vandens” vadovas Leonas Makūnas.
Išvengti nuostolių nepadėjo ir tai, kad įmonė apie 400 tūkst. litų sumažino teikiamų paslaugų savikainą bei dėl padidėjusio vandens vartojimo gavo 19,2 mln. litų pajamų – 300 tūkst. daugiau nei buvo planuota.
Anot L. Makūno, iki šiol trejus metus mažėjęs gyventojų įsiskolinimas šiemet išlieka stabilus ir nebemažėja. Nežymiai padidėjo pramonės įmonių skolos, tačiau jas „Klaipėdos vandens” vadovas sieja su išaugusiu vartojimu ir nemano, kad tai gali būti nerimą kelianti tendencija. Iš viso „Klaipėdos vandens” abonentai įmonei birželio pabaigoje buvo skolingi beveik 7 mln. litų.
Sklypą parduotų
Įmonės stebėtojų taryba šiandien bus supažindinta ir su II miesto vandenvietės, kuri šiuo metu yra užkonservuota, galimybių studija.
„Ši studija, kurią rengėjai dar turės nežymiai patobulinti, parodė, kad miesto poreikius visiškai patenkina I ir III vandenvietės. O užkonservuotosios antrosios vandenvietės išlaikymas mums per metus atsieina apie 100 tūkstančių litų. Tam, kad ji galėtų normaliai funkcionuoti, reikėtų investuoti apie 50 milijonų litų. Tad, mano įsitikinimu, ją reikėtų likviduoti”, – sakė L. Makūnas.
Anot jo, likvidavus šią vandenvietę atsilaisvintų komerciniu požiūriu patraukli apie 4 hektarų ploto teritorija prie Paryžiaus Komunos ir Komunarų gatvių. Ją pardavus įmonė galėtų gauti nemažai pajamų.
L. Makūno nuomone, dalį vandenvietės gręžinių reikėtų likviduoti, o naujausius palikti rezerve, kad būtų galima panaudoti ekstriniam atvejui.
„Jei kiltų įvairūs kataklizmai, geriamą vandenį cisternomis miestiečiams būtų galima tiekti iš pirmos ir trečios vandenviečių, o higienos reikmėms – iš šių gręžinių”, – sakė pokalbininkas.
Visgi jis akcentavo, kad iki sprendimo likviduoti vandenvietę ir jo įgyvendinimo dar reikės nueiti ilgą kelią. Visų pirma apsispręsti turės įmonės valdyba.
Ką daryti su dumblu?
Įmonės stebėtojų taryba susipažins ir su „Klaipėdos vandens” vykdomais bei planuojamais vykdyti Europos Sąjungos projektais.
„Vakarų ekspresas” jau rašė, kad kitų metų viduryje turi būti baigtas Dumpiuose esančių miesto nuotekų valymo įrenginių modernizavimo projektas. Įvykdžius jį iki pietinių uostamiesčio rajonų nebeatsklis išvalius vandenį susidarančio dumblo kvapas. Anot L. Makūno, darbai vyksta normaliai ir vėlavimo neturėtų būti.
„Po rekonstrukcijos sumažės susidarančio dumblo, iš jo dujų bus gaminama elektra, tačiau laikinos dumblo saugojimo aikštelės užteks tik penkeriems metams, todėl reikės apsispręsti, ką daryti su šiuo dumblu”, – sako įmonės generalinis direktorius.
Anot jo, yra keturios dumblo likvidavimo galimybės. Jį išdžiovinus perduoti subjektui, kuris dumblą degintų, deginti pačiai įmonei, kompostuoti ir naudoti kaip trąšą nemaistinėms kultūroms arba išnuomojus apie 400 hektarų žemės auginti energetinius gluosnius ir tręšti juos tokiu dumblu.
„Pigiausias yra gluosnių variantas, tačiau taip vis tiek užteršiama tręšiama žemė. Mažesnė tarša pasiekiama deginant šį dumblą, tačiau tam reikėtų naudoti gana brangią technologiją, itin efektyviai išfiltruojančią dūmus. Taigi įmonės valdybai reikės apsispręsti, kuriuo keliu eisime – brangesniu ir ekologiškesniu ar ekonomiškesniu”, – sakė L. Makūnas.
