Grafų Tiškevičių rūmai netoli Trakų esančiame Lentvaryje netrukus turėtų atgimti. Kompanijos „Ranga group” prezidentas Laimutis Pinkevičius į naujam gyvenimui prikeltą dvaro sodybą persikelti žada po trejų metų.
Šių metų sausį prasidėję įvairūs tyrimai, reikalingi norint autentiškai atkurti beveik 2 tūkst. kv. metrų statinį, sparčiai pasistūmėjo į priekį. Tad kadaise garsėję angliško Tiudorų stiliaus rūmai netrukus sušvytės visu gražumu. Su šiais rūmais siejamas ir garsaus prancūzų kraštovaizdžio architekto Edouard’o François André vardas – Lentvario sodybos dvaras laikomas brandžiausiu menininko kūriniu. Europos parkų architekto suprojektuotą aplinką taip pat žadama atkurti.
Stebina senoji struktūra
Kai apleisti Lentvario rūmai bus restauruoti, verslininkas su sužadėtine Asta Valentaite žada juose apsigyventi. Įdomu tai, kad čia gyvenant grafams Tiškevičiams jų miegamieji buvo įrengti skirtinguose aukštuose. Kairiajame pirmo aukšto fligelyje buvo pono gyvenamosios patalpos, o virš jo, lygiai toje pačioje vietoje, – ponios.
Pasivaikščiojus po kelis šimtus metų skaičiuojantį dvarą šiandien nuostabą gali kelti ir kitų patalpų išdėstymas. „Tiškevičiai, itin svetingi žmonės, buvo įrengę gausybę miegamųjų, skirtų svečiams – beveik visas pirmas aukštas ir dalis antro. Virtuvė buvo aukščiausiame dvaro taške – bokšte. Todėl maistui tiekti į žemiau esantį valgomąjį buvo įrengtas liftas, kuris būtinai bus atkurtas”, – pasakojo L.Pinkevičius.
Kaip senosios patalpos bus pritaikytos šių dienų poreikiams, šeimininkas kol kas negali pasakyti. Tam trūksta tyrimų duomenų, informacijos apie interjerą, kuris yra labai suniokotas. Tačiau tikslas vienas: kuo tiksliau atkurti pirminį šio paveldo objekto vaizdą. Juolab kad dvarą planuojama įtraukti į Trakų istorinio nacionalinio parko valdas.
Todėl liftas, pono ir ponios miegamieji, svečių kambariai, virtuvė – tik dalis planų, kuriuos nori įgyvendinti naujasis rūmų šeimininkas.
Tyrimų – begalė
Verslininkas sutelkė patyrusių specialistų pajėgas gausybei tyrimų atlikti. Remiantis jų išvadomis bus kuriami retrospekciniai planai, o pagal juos restauruotas rūmų eksterjeras, interjeras, erdvių išdėstymas, aplinka, kiti statiniai dvaro teritorijoje.
„Tyrimai jau gerokai pasistūmėjo į priekį, ir kaip tik dabar, surinkus daug istorinės medžiagos, pradėjo aiškėti Tiškevičių laikais buvusi dvaro planinė struktūra, funkcinis erdvių pritaikymas”, – pasakojo L.Pinkevičius.
Šiuo metu baigiami atlikti polichrominiai, architektūriniai, istoriniai, geologiniai, konstrukcijų tyrimai. Laukiama dendrologinių tyrimų išvadų, šie atliekami ne tik dvaro rūmų, bet ir viso parko teritorijoje. Taip pat atliekami archeologiniai tyrimai. L.Pinkevičiui priklauso tik dalis parko, tačiau verslininkas pasiryžęs jį atkurti visą, nes tai – neatsiejama dvaro komplekso dalis.
Dvaro projektavimo darbams vadovaujanti architektė Daina Ferguson iš bendrovės „Senojo miesto architektai” tikisi, kad gal jau šį rudenį bus galima pradėti kai kuriuos pagrindinio dvaro statinio – rūmų – rekonstrukcijos darbus.
Remsis pavyzdžiais
Vienas svarbiausių uždavinių – atkurti autentišką gyvenamąją aplinką. Net ir patyrusių architektų komandai tai bus sunku padaryti, mat originalaus interjero išlikę labai mažai, o ir nuotraukų – vos viena kita. Todėl didžiumą interjero sprendimų menotyrininkai teiks remdamiesi kitų Tiškevičių dvarų pavyzdžiais, užsienio šalių analogais.
Suburta specialistų grupė jau žvalgosi po gretimų šalių muziejus, kur pavyko rasti atklydusių autentiškų Lentvario dvaro detalių ir meno kūrinių. Antai Varšuvos pilies muziejaus rūsiuose yra romėnų mitologijos siužetinėmis scenomis tapytos dvaro durys (penkios iš buvusių dešimties), itin vertingi XVI a. paveikslai.
Tačiau parsigabenti juos į Lentvarį nėra paprasta net milijonieriui. „Tai muziejaus nuosavybė, todėl išpirkti sunku. Galbūt Kultūros ministerija šiuo klausimu galėtų padėti?” – svarstė L.Pinkevičius.
Vis dėlto dvaro šeimininkui daugiausia apmaudo kelia tai, jog šios meno vertybės deramai neprižiūrimos, nerestauruojamos.
Prie Lentvario sodybos dvaro plušantiems architektams tenka gerokai pasukti galvas, kur rasti auksarankių meistrų, išmanančių senuosius darbo metodus, patyrusių restauratorių, galinčių padėti atkurti tai, ką suniokojo laikas ir žmonės.
Todėl ieškoma dirbtuvių, kuriose būtų taikomi senoviniai gamybos metodai, pavyzdžiui, rankomis gaminamos senovinės plytos. Reikia ir amatininkų, galinčių darbus atlikti taikant protėvių ištobulintus metodus ir technologijas, kurias dauguma jau pamiršę.
Atkasė senovinę šildymo sistemą
Architektė D.Ferguson pasakojo, jog norint atlikti tyrimus pirmiausia reikėjo išvalyti pastate susikaupusias šiukšles, nuo sienų nulupti per kelis šimtmečius susidariusio tinko sluoksnius, kurie vietomis siekė net 17 cm. Taip pat reikėjo pašalinti dalį tyrimams atlikti trukdančių pertvarų bei šiuolaikiškus elementus – linoleumą, kabamąsias lubas.
Valymo darbai ir toliau atliekami. Vedžiodama po išvalytas pirmo aukšto erdves D.Ferguson atkreipė dėmesį ir į atkastą anuomet populiarų hipokaustą – orinę šildymo sistemą.
„Pagal tuos laikus rūmai buvo statomi moderniai, todėl įrengta ir pažangi šildymo sistema. Po grindimis buvo iškasti platūs kanalai, jais judėjo karštas oras, ateinantis iš kelių krosnių pirmame aukšte. Taip buvo šildomos visos dvaro patalpos”, – pasakojo architektė.
Ar tokia šildymo sistema bus atkurta, kol kas neaišku. Bet kuriuo atveju bus išsaugota jos autentika. Kita vertus, nors kadaise buvęs modernus sprendimas dabar atrodo atgyvenęs, tokių šildymo sistemų dar galima rasti.
Duris atvers ir visuomenei
Gyventi sename dvare, ko gero, ryžtųsi ne kiekvienas. Juolab kad norint jį prikelti naujam gyvenimui reikia pakloti solidžią pinigų sumą. O jei tikslas – atkurti kuo autentiškiau, investicijos dar didesnės. Tačiau L.Pinkevičius, užuot įsikūręs erdviame ištaigingame name ir sugaišęs mažiau laiko, nusprendė įsigyti apleistą merdintį statinį.
Lentvario dvaru statybų mag-natas susigundė neatsitiktinai. Jį visuomet domino istorija, žavėjo kultūros ir meno palikimas. O šis dvaras jam yra vienas gražiausių Lietuvoje. Todėl, atsiradus galimybei, jį nedvejodamas įsigijo.
Per milijoną litų į tyrimus, tvarkymo ir kitokius šiuo metu atliekamus darbus jau investavęs verslininkas nesitiki, kad ši investicija atsipirks. „Ne viską galima pinigais išmatuoti”, – įsitikinęs turtuolis.
L.Pinkevičius tvirtino, jog merdintiems rūmams sugrąžinęs gyvybę atiduotų duoklę ir visuomenei. Lentvario dvaro aplinką verslininkas yra numatęs pritaikyti kultūriniam turizmui, turistams atvertų ir kai kurių vidaus patalpų duris. Jose galėtų įsikurti muziejus, salėse vykti specialūs renginiai. Taip pat tikimasi atgaivinti dvaro aplinkoje gyvavusias veiklas. Yra planų išleisti ir knygą, kurioje būtų pateikti surinkti istoriniai duomenys apie Lentvario dvaro sodybą.
