Senųjų meistrų pagaminti baldai, kaip ir geras vynas, ilgainiui tampa tik vertingesni
Tokių senovinių daiktų vertę lemia daug aspektų, ne tik solidus gaminio amžius ar kas jį sumeistravo. Ne mažiau svarbi ir vadinamoji legenda – kokia nors ypatinga baldo atsiradimo ar klajonių istorija, garsios jo savininkų pavardės.
Baiminasi negeros energijos
Tik nedaugelis gali įpirkti antikvarinį ir itin retą daiktą. Tačiau ieškantys išskirtinių, sykiu ir kokybiškų gaminių turi alternatyvą – rinktis restauruotus klasikinius baldus ar jų reprodukcijas. Tai gera išeitis ir tiems, kurie baiminasi, kad naudotas baldas esą spinduliuoja negerą energiją. „Lietuvoje galima įsigyti puikios kokybės klasikinių baldų reprodukcijų, bet tokių kaina, be abejo, bus didesnė nei konvejerinių gaminių. Vis dėlto man senas daiktas turi visai kitą vertę”, – sakė retro baldų salono ir restauravimo dirbtuvių uostamiestyje savininkė Loreta Ivanova.
Į šį saloną įvairūs senoviniai baldai, kuriems ir po keliasdešimt, ir po šimtą ar daugiau metų, atkeliauja iš Belgijos, Švedijos, Vokietijos, dar atokesnių kraštų. L.Ivanova pabrėžė nesivaikanti antikvarinių retenybių – svarbiausia, kad gaminys būtų išraiškingas, klasikinių formų, iš natūralių medžiagų. Baldai perkami specialiose parduotuvėse ar aukcionuose. Pastaruoju atveju apie daiktą galima gauti daugiau informacijos.
Kartais iš skirtingų baldų pavyksta sudėlioti ištisus komplektus – prie vienišos kanapos puikiai pritampa panašaus karkaso krėslai, ilgainiui atsiranda ir panašios stilistikos stalas. Pasak L.Ivanovos, prie retro kompozicijų galima skoningai priderinti ir šiuolaikiškus elementus.
Bene brangiausiai – 26 tūkst. litų – retro baldų salone įkainotas riešutmedžio komplektas: stalas, komoda, spinta ir gėlių stovas. Minkšti kampeliai kainuoja nuo 5 iki 12 tūkst. litų. Už keletą šimtų litų galima įsigyti nedidelę komodą.
Lovos atrodo per siauros
Bene vertingiausiu salono egzemplioriumi L.Ivanova įvardijo Adolfo Fredriko Sätherbergo firmos fortepijoną, kuris yra iš XVIII a. Iš Švedijos atkeliavęs prabangus antikvarinis instrumentas, kokių pagaminta vienetai, įvertintas beveik 15 tūkst. litų. Šiuo metu fortepijonas laukia, kada bus atnaujintas, – teks restauruoti ne tik jo korpusą, bet ir mechaninę dalį, suderinti garsų skambesį.
„Ne kiekvienas gali suprasti, kokia tokio daikto vertė. Manau, šis fortepijonas gali stovėti tik atitinkamoje aplinkoje – prabangiame name, viešbutyje ar restorane”, – aiškino L.Ivanova.
Pašnekovė pripažino, jog apskritai senų retro baldų dairosi įnoringi klientai. Dažniausiai tikimasi, kad gaminys bus vienetinis, kad tokio pat neteks išvysti niekur kitur. Juolab kad atnaujinant minkštuosius baldus galima pasirinkti ir norimą audinį. Klasikinio stiliaus baldai vis labiau pageidaujami ne tik individualiuose namuose, bet ir viešbučiuose, grožio ar prabangos daiktais prekiaujančiuose salonuose.
Pašnekovė teigė, kad deramo dėmesio vis dar nesulaukia senovinės lovos – esą šiandienos žmonėms jos atrodo per siauros. „Dabar mums reikia 2 m pločio lovų, užtat ir miega poros skirtinguose kraštuose, per metrą vienas nuo kito atitolę”, – juokavo moteris.
Spyruoklių neišbrokuoja
L.Ivanovos teigimu, nemenką dalį iš svetur atkeliaujančių senovinių baldų reikia radikaliai atnaujinti.
„Savo restauravimo dirbtuvėse senienoms suteikiame antrą gyvenimą. Minkštuosius baldus restauruojame iš esmės. Iš jų paliekame tik karkasą ir spyruokles. Kiekvienas medžio centimetras atnaujinamas rankiniu būdu, medinės detalės beicuojamos, o minkštoji dalis aptraukiama itin kokybišku gobelenu arba šilku”, – kalbėjo L.Ivanova.
Nutraukę seną audinį meistrai randa ir šiaudų, ir arklio karčių. Visa tai pakeičiama šiuolaikine medžiaga – porolonu. Pasak pašnekovės, visiškai atnaujinti baldai ne tik laiko ilgus dešimtmečius, bet ir šeimininkus džiugina funkcionalumu.
„Anksčiau meistrai dirbdavo labai kruopščiai, stengdavosi pritaikyti baldus prie žmogaus kūno, kad jie būtų kuo patogesni. O kur dar rankų darbo drožiniai, įmantrios metalo apdailos detalės”, – senuosius baldininkus gyrė moteris.
L.Ivanovos teigimu, vis dažniau senovinius baldus restauruoti atgabena ir patys žmonės. „Bet mano meistrai irgi turi pretenzijų – jeigu gaminys nepatinka, neįdomus, nesiima darbo”, – juokavo moteris.
