Nors Registrų centro skelbiami nekilnojamojo turto pardavimų duomenys labiausiai nepalankūs Klaipėdai, ne visi pardavėjai ruošiasi susiveržti diržus ar keisti veiklos pobūdį.
Klaipėdos nekilnojamojo turto rinkoje vyksta natūrali atranka – išlieka stipriausieji arba sumaniausi. Tokią išvadą galima daryti remiantis Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis ir dienraščio atlikta nedidele apklausa.
Kliūtis – bankai
Vienos iš uostamiestyje lyderiavusių bendrovių „Purijona” vadovas Jonas Pupšys prisipažino, jog dėl sunkmečio teko sumažinti darbuotojų skaičių, svarstoma atleisti dar kelis.
„Tikiuosi, jog pakentėsime kokius metus, o paskui situacija gerės. Dabar didžiausias rūpestis – kaip išlaikyti darbuotojus ir iš ko mokėti algas. Šio verslo į kitą neketinu iškeisti. Pikčiausia, jog klientų yra, bet bankai jiems neduoda paskolų. Šiandien nuėjęs su klientu į vieną banką išgirdau naujieną – paskolą duos tik tuo atveju, jei suteikus kreditą asmeniui minimali pragyvenimo suma liks 1 100 litų, kai dar prieš metus ši suma buvo perpus mažesnė. Jei sužino, kad klientas dirba statybų sektoriuje, iš viso parodo duris, nes ši profesija esą įtraukta į rizikingųjų, kurių ateitis miglota, sąrašus”, – pasakojo J. Pupšys.
Anot jo, bankai gali prisikabinti prie bet ko – laiku nesumokėto mokesčio už telefoną, praeityje turėtų reikalų su antstoliais, ir nesvarbu, jog kliento mėnesio uždarbis siekia dešimtis tūkstančių litų.
Šiomis dienomis iš 10 „Purijonos” klientų paskolas būstui bankai suteikia vos 1-2 asmenims.
Deda daugiau pastangų
Bendrovės „Ober Haus” Klaipėdos biure darbai taip pat nesustojo.
„Tiesiog dabar tenka įdėti kur kas daugiau pastangų tam, kad parduotum. Anksčiau juk stengtis nereikėdavo. Pastaruoju metu ateina vis daugiau žmonių, norinčių išsikeisti didesnį būstą į mažesnį. Yra turinčių grynųjų pinigų ir norinčių juos investuoti į nekilnojamąjį turtą – dabar, kritus kainoms, metas tam palankus”, – sako bendrovės Klaipėdos biuro vadovas Gediminas Valantinas.
Anot jo, būsto ieško tie, kuriems iš tiesų jo reikia. Rinkoje nebeliko spekuliantų, per savaitę sugebančių pirkti butą ir pelningai jį perparduoti.
„Mes susiveršime diržus ir išgyvensime”, – optimistiškai prognozavo pokalbininkas.
Krizei pasiruošė
Nekilnojamojo turto bendrovės „Aidila” savininkas Algimantas Bružas, dar prieš trejus metus nusprendęs praplėsti veiklą, pasielgė toliaregiškai, tikino direktoriaus pavaduotojas Remigijus Zubrickas.
Prieš keletą metų bendrovė pradėjo siūlyti ne tik tarpininkavimo perkant ar parduodant būstus paslaugą, bet ir geodezinius žemės bei pastatų kadastrinius matavimus.
„Nėra taip blogai, darbuotojų neatleidžiame, per tam tikrą laiką jų gal ir atsisijojo, bet liko geriausi. Apie galimą lūžį rinkoje bendrovės vadovas kalbėjo prieš trejus metus grįžęs iš JAV, ten jau tuomet buvo neramu. Nežinau, ar taip sutapo, ar vadovas iš tiesų priėmė apgalvotą sprendimą, bet kitos veiklos kryptys mums šiandien padeda”, – sakė R. Zubrickas.
Visų kalbintų bendrovių atstovai pripažino, jog nuo nekilnojamojo turto pardavimų agentūrų rinka apsivalė. Kai kurios iš jų bankrutavo, kitos tiesiog sujungė savo veiklą.
Klaipėda – uodegoje
Registrų centro duomenimis, lyginant pirmų 2008-ųjų devynių mėnesių duomenis su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, Kaune parduota 41 proc., Vilniuje – 45 proc., o Klaipėdoje net 54 proc. mažiau namų.
Skelbiama, kad metinis butų prekybos sumažėjimas Kaune sudaro 35 proc., Vilniuje – 37 proc., Klaipėdoje – 38 proc.
Žemės sklypų paklausa Vilniuje sumažėjo 48 proc., Kaune – 50 proc., Klaipėdoje – net 57 proc.
