Vilniaus Minties gatvės daugiabučio gyventojų išlaidos renovacijai – 2 mln. litų – atsipirktų tik po 40 metų.
Sostinės Minties gatvėje 4-ojo namo bendrija „Sportas” daugiabučio renovaciją suplanavo dar 2007-aisiais. Ilgai nedelsus, parengus energetinį auditą ir investicijų projektą, buvo sutvarkyta stogo danga, pakeisti namo langai.
Netrukus vadovavimą bendrijai perėmusi nauja pirmininkė advokatė Svetlana Naidenko pasiūlė pratęsti projektą ir atlikti visą namo renovaciją. Gyventojams pritarus, 2007 metų spalio 18-ąją buvo pasirašyta bendrijos bei pirmininkės pasiūlytos bendrovės „Būsto renovacijos agentūra”, įsipareigojusios koordinuoti visus parengiamuosius renovacijos darbus, sutartis.
Nors gyventojai vylėsi, kad padedant agentūrai, teikiančiai renovacijos proceso organizavimo, priežiūros ir valdymo paslaugas, darbai sparčiai judės į priekį, procesas užstrigo. Bendrija nespėjo pasinaudoti iki 2008-ųjų vidurio valstybės siūlyta parama, siekusia iki 50 proc. energiją taupančių darbų kainos.
Įvairias paslaugas siūlanti agentūra dokumentus renovavimo programą Vilniuje koordinuojančiai įstaigai „Atnaujinkime miestą” sugebėjo pateikti tik šių metų pradžioje – prabėgus beveik pusantrų metų nuo sutarties pasirašymo.
Dabar namo gyventojai vis labiau nerimauja, kaip, keičiantis valstybės paramos modeliui, pavyks įgyvendinti suplanuotus darbus, kainuosiančius daugiau kaip 2 mln. litų.
Kaip numatoma, namo 1 kv. m renovacijos kaina siektų 768 litus. Jei projektas būtų pradėtas įgyvendinti valstybei garantuojant iki 50 proc. paramą, gyventojui už 1 kv. m sutvarkymą, skaičiuojant pagal buto plotą, būtų tekę sumokėti po 314 litų. Šiuo metu, kai valstybė geriausiu atveju būsto renovavimą žada remti 10-20 proc., gyventojus turėtų prislėgti kur kas didesnė finansinė našta.
Pagal parengtą investicinį projektą jau atliktas namo energetinis auditas bei techninis projektas. Vien pastarasis darbas, kurį apmokės savivaldybė, investiciniame projekte įvertintas 80,7 tūkst. litų, vėliau esą pavykę nusiderėti iki 65 tūkst. litų.
Pastatų sienoms šiltinti numatoma išleisti beveik 600 tūkst. litų, beveik 700 tūkst. litų suplanuota balkonų renovacijai. Taip pat šiame name turėtų būti tvarkomos laiptinės, keičiamos durys, rūsio langai, šildymo sistemos, šalto ir karšto vandens stovai bei magistraliniai vamzdžiai bei atliekami kiti darbai.
Dar viena aplinkybė – nors teigiama, kad dėl darbų kainos bendrija galės derėtis tuo metu, kai jie bus atliekami, „Būsto renovacijos agentūrai” kaip atlygis turėtų atitekti 5 proc. nuo bendros šio investicinio plano sumos. Baigus renovuoti namą, verslininkams atitektų 122 956 litai (su PVM).
„Kai girdžiu valdžios vyrus, kaltinančius žmones, kad jie per savo vangumą nenori renovuoti senų namų, kyla klausimas, ar bent vienas iš jų pasiteiravo, kodėl?” – su LŽ emocingai kalbėjo Minties gatvės 4-ojo namo gyventoja Birutė Jakšienė.
Moters teigimu, pradėjus rengtis namo renovavimui ir tikintis 50 proc. valstybės dotacijos, buvo numatyta, kad jai, gyvenančiai 61 kv. m bute, reikėtų sumokėti 19 252 litus. Dabar, žinant, kad valstybės parama bus kur kas mažesnė, gyventojo įnašas, skaičiuojant su banko palūkanomis, gali siekti 39 tūkst. litų.
Šiuo metu už savo buto šildymą šaltuoju sezonu B. Jakšienė teigė per mėnesį mokanti 250 litų – maždaug 4 litus už 1 kv. metrą. Renovavus namą, manoma, šildymas jame kainuotų apie 2,5 litų už 1 kv. metrą.
„Po renovacijos per vieną šildymo mėnesį galėčiau sutaupyti 91,5 lito, tai yra, apie 549 litus per šildymo sezoną. Tačiau renovavimo išlaidoms apmokėti turėsiu imti paskolą iš banko, taigi kas mėnesį visus 10 metų turėsiu grąžinti po 325 litus. To, ką sutaupysiu sumažėjus šildymo kainai, toli gražu neužteks padengti paskolai”, – svarstė moteris.
Kaip numatoma namo renovacijos investiciniame projekte, kelis milijonus kainavę darbai gyventojams atsipirks po 38 metų. Dar daugiau: tame pačiame dokumente fiksuota, kad pastato išorės sienų apšiltinimo atsipirkimo laikotarpis – 48 metai, o balkonų renovacijos – net 80 metų.
Pasak B. Jakšienės, jų 60-ies butų name dauguma gyventojų – pensininkai, vyresni nei 65 metų.
„Tokiems žmonėms renovacija – visiška beprasmybė. Namui renovuoti jie panaudos visas gyvenimo santaupas ir, geriausiu atveju, renovuotu butu pasinaudos kelerius metus. Tačiau paskolą bankui mokėti reikės dešimt metų”, – nerimavo moteris.
