Liepos 6-ąją „Žalgirio” arenoje skambės muzika ir šventinės kalbos. Regis, šį kartą pabaigtuvių vainikas tikrai bus – dėl darbų ir terminų susitarė visos suinteresuotos pusės. Nuskriaustas jaučiasi tik Andrius Kupčinskas su bendražygiais. „Sutarta, kad liepos 1 d. areną turi būti baigta. Vadinasi, mes kaip koncesininkas, turėtume gauti arenos raktus ir pradėti savo veiklą”, – teigia „Žalgirio” areną valdysiančio koncesininko atstovai.
Papildomi darbai išjudins
„Sutarta, kad liepos 1 d. areną turi būti baigta. Vadinasi, mes kaip koncesininkas, turėtume gauti arenos raktus ir pradėti savo veiklą. Liepos 6-ąją esame numatę atidarymo renginį”, – optimistiškai nusiteikusi „Ūkio banko investicinės grupės” (ŪBIG) valdybos pirmininkė, „Žalgirio” areną valdysiančio koncesininko atstovė Angelė Dementavičiūtė.
Ji džiaugiasi, kad vakar taryba patvirtino papildomų darbų sąrašą ir finansavimą jiems apmokėti. Papildomų darbų, kuriuos atliks areną statanti „Vėtrūna”, sąrašas atsirado patobulinus kai kuriuos techninio projekto sprendinius. Taryba nubalsavo, kad „Vėtrūna” arenoje turi atlikti papildomų darbų už beveik 7,8 mln. litų.
Rūmus statantis rangovas turės įrengti apsauginę ir gaisrinę signalizacijas, vandentiekį ir nuotekų sistemą, šildymo bei vėdinimo įrenginius. Į statybos darbų apimtį antro lygio pagrindinių įeigų zonoje papildomai įtrauktas granito dangos įrengimas.
Iki liepos dar numatoma įrengti daugiau turėklų, nerūdijančio plieno tinklą fasadui ir vidaus atitvaroms, veidrodžius bei apdailos elementus.
„Susitarimas galioja: jeigu savivaldybė sutvarko visus formalumus, mes iki liepos 1 d. baigiame darbus”, – patvirtino „Vėtrūnos” atstovas Paulius Tamulionis.
Toliau nėra kur
Kai kurie papildomi darbai jau atlikti gerinant architektūrinę ir funkcinę statinio kokybę: įrengta aukštos klasės aliuminio ir stiklo fasadinė sistema su fasado apdailos elementais, įgyvendintas nestandartinis sprendimas įrengiant nuleidžiamas priešgaisrines, akustines užuolaidas, skiriančias antro lygio fojė nuo arenos žiūrovų erdvės.
Sanitarinėms patalpoms atlikta plieno lakštų apdaila, parinkti aukštesnės kokybės sanitariniai prietaisai, suprojektuoti priešgaisriniai čiaupai su evakuaciniais planais.
„Esame priklausomi nuo visų: nuo formalumų, nuo savivaldybės sprendimų, nuo Europos Sąjungos struktūrinių fondų, kurie finansuoja statybą, ir nuo tos pačios „Vėtrūnos”. Šis tarybos sprendimas mums palengvins investicinius darbus”, – sakė A. Dementavičiūtė.
Ji neslepia, kad kai kurios smulkmenos laiku gal ir nebus užbaigtos, tačiau termino toliau jau nėra kur atidėlioti. „Riba užbrėžta, ir viskas”, – tvirtai nusiteikusi koncesininko atstovė.
Kaip informavo savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius, papildomo finansavimo šiems darbams nereikės, nes numatyta suma neviršija viso projekto vertės.
Savivaldybės ir „Vėtrūnos” pasirašytoje statybos darbų sutartyje buvo numatytos netesybos, jeigu rangovas iki gegužės 1-osios nebaigia darbų. „Vėtrūna” savivaldybei turėtų sumokėti 8,5 mln. litų, tačiau dabar apie sutarties nevykdymą miesto valdžia nekalba ir situacijos neaštrina. „Tikslas – kuo greičiau pabaigti areną, o apie netesybas nekalbame. Dėl jų nėra jokio sprendimo”, – aiškino meras Rimantas Mikaitis.
Vaidenasi raganų medžioklė
„Iškilmingų kvietimų į arenos atidarymą negavome. Saliutai ir šampanas neiššauti. Misija neįmanoma, bet ją reikia paversti įmanoma ir privaloma įgyvendinti”, – tarybos posėdyje pareiškė tarybos narė Ona Balžekienė.
Taip ji apibendrino komisijos, turėjusios išsiaiškinti situaciją vis dar nebaigiamoje statyti „Žalgirio” arenoje Nemuno saloje, išvadas.
„Komisijos išvados aiškiai politizuotos, nesolidžios ir primena raganų medžioklę”, – konservatorių munduro šoko ginti arenos statybai aukas rinkusi tarybos narė Gintarė Skaistė.
Savo darže piktžolių nenorėjo matyti nei buvęs administracijos direktorius, vėliau merui patarinėjęs arenos klausimais, Vygantas Gudėnas, nei buvęs meras A. Kupčinskas, kurie sutartinai tvirtino, kad viskas, ką dabar daro naujoji valdžia, tėra raganų medžioklė.
Nenori pripažinti klaidų
„Kalbėkime skaičių ir faktų kalba. Arena iki gegužės 1 d. turėjo būti baigta, tačiau akivaizdu, kad tai nepadaryta. Reikalingi sprendimai nebuvo priimti, jie buvo vilkinami, ir tai dar labiau atitolino arenos atidarymą”, – priminė R. Mikaitis.
Ketverius metus miestą valdę konservatoriai kadencijai baigiantis puikiai žinojo, kad iki paskutinio galimo termino – gegužės 1-osios – pramogų ir sporto rūmai nebus baigti, tačiau viešai apie tai net neužsiminė.
Nuolat buvo skelbiama, kad viskas vyksta pagal planą, viskas bus baigta laiku. Tai lyg turėjo patvirtinti ir prieš pat rinkimus A.Kupčinsko į areną pakviestas Kauno šampaninis choras, tačiau dabar naujai valdžiai tenka laužyti galvas, kaip suspėti darbus baigti iki krepšinio čempionato.
„Kas nedirba, tas neklysta. Bet jeigu dirbai ir klydai, tai pripažink tai, o jei nenori pripažinti, tai nors negadink ir nekenk kitiems”, – šyptelėjo arenos koncesininko atstovė A. Dementavičiūtė.
