Miestų augimas, urbanistinė plėtra yra kelias, kuriuo eidama šalis atsigaus, interviu Eltai teigė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos prezidentas ir Vyriausybės sudarytos darbo grupės dėl valstybės teritorijų planavimo ir urbanistinės sistemos tobulinimo pirmininkas Robertas Dargis.
Anot jo, kaip pagrindas miestų plėtrai reikalingas mokslas ir žinios, į šią veiklą būtina įtraukti kuo daugiau šios srities žmonių.
– Neseniai įvykęs 2-asis Lietuvos urbanistikos forumas konstatavo, kad būtina toliau tęsti darbus teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros srityse. Gal galėtumėte plačiau pakomentuoti, ką ir kaip toliau reikia daryti ir kodėl? Ar matote prasmę tokiame sunkiame ekonominiame kontekste kalbėti apie politiką, ilgalaikius planus?
– Negalima nematyti prasmės. Man labai patiko Finansų ministerijos pareiškimas, kuriame teigiama, kad jeigu susitvarkys nekilnojamojo turto sektorius, tai ir bendrasis vidaus produktas (BVP) pradės atsigauti. Pagaliau suvokiama nekilnojamojo turto ir statybos sektoriaus reikšmė visam BVP, nes 20 proc. jo priklauso nuo nekilnojamojo turto ir statybų segmento. Be to, jis gali pats savaime valdytis be jokios politikos, be tam tikrų aiškių metmenų.
Tačiau miestas negali vystytis chaotiškai. Žmonėms reikia visų infrastruktūrinių paslaugų. Mokslas ir žinios reikalingi kaip pagrindas miestų plėtrai. Norint išgydyti atvertas žaizdas šiandien reikia politinės valios ir susikoncentravimo. Nesame politinė organizacija, neturime politinio angažavimosi, kalbamės su visais. Kad ir kas šiandien formuotų Vyriausybę ar kokios pakraipos ji būtų, šie klausimai turi būti vieni aktualiausių. Jau kalbėjausi su visų valdančiąją koaliciją formuojančių partijų lyderiais, – visi pripažįsta tai. Manau, dirbsime toliau ir sutvarkysime šį segmentą.
Deja, šiandien Lietuva pagal investicijas Europos Sąjungoje (ES) yra paskutinėje vietoje. Ar nereikėtų mums užsibrėžti tokį tikslą, kad Lietuva pagal investicijas būtų ES šalių viduryje ir taptų patrauklia šalimi investuoti ne vien tik skambiais žodžiais? Bendrame paveiksle atrodome gražiai, tačiau, kai ateina investuotojai iki realių žingsnių, sužino, jog dvejus trejus metus bus planuojama, nėra kvalifikuotos darbo jėgos. Šiandien nebėra gamyklų, kuriose dirbama su plaktukais, laužtuvais ar kastuvais. Šiandien dirbama su aukščiausio lygio technologijomis. Jeigu nėra galimybės surasti keliasdešimt žmonių, kurie sugebėtų valdyti robotus, mes tampame niekam nebeįdomūs. Šioje srityje ir reikia dirbti.
– Darni plėtra – šiandien gana plačiai vartojama sąvoka. Ką ji apima? Ar įmanoma pasiekti darną teritorijų planavime, kuriame šiandien daug kas neaišku, pilna užprogramuotų konfliktų tarp viešojo ir privataus intereso nesuderinimo? Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu?
– Kai kalbame apie darnią plėtrą, mes, nekilnojamojo turto plėtotojai, turime omenyje darnią urbanistinę plėtrą, gerokai siauresnį diapazoną. Urbanistinė darni plėtra apima tam tikrą miesto plėtrą, kuri turi būti plėtojama ne vien tik statiniais, butais ar parduotuvėmis, sandėliais. Jeigu tai yra gyvenamasis kvartalas, jis turi turėti visą socialinę infrastruktūrą – darželius, mokyklas, išvystytą viešojo transporto, automobilių statymo infrastruktūrą. Miestas turi plėtotis su visu paslaugų paketu. Valstybės urbanistinės darnios plėtros politika turi būti nuosekliai vykdoma žinių pagrindu. Plėtojant miestus turi dalyvauti mūsų mokslo žmonės, universitetai. Tik tada galėsime sakyti, kad sukūrėme žmogui geras sąlygas gyventi, ilsėtis, kurti ir dirbti.
Nuolat iškyla viešojo ir privataus intereso nesuderinamumas, kadangi niekur įstatyme nebuvo įrašyta, jog planuojant miestą reikia atkreipti dėmesį ir į viešąjį interesą. Turime bendrą planą iš paukščio skrydžio, atskiro sklypuko detalųjį planą. Kitaip tariant, viešojo intereso atspindėti jau nebeįmanoma. Būtent tai ir siūlome savo pertvarkoje. Turi atsirasti kvartaliniai detalieji planai, o sklypo detaliojo plano nebėra prasmės daryti. Jeigu mes suplanavome gyvenamąją zoną, turime parengti 20 ha detalųjį planą, kuriame jau būtų aiškiai įvardintas viešasis interesas – kur bus mokykla, darželis, seniūnija, policijos nuovada.
Mes siūlome savo reformoje grąžinti kvartalinį planavimą į įstatyminį lygmenį. Susiplanavome dalį miesto, tad pagal jį ir gyvenkime. Tada bus aišku, kur kelius tiesti, kur inžinerinės komunikacijos praeis, autobusai važiuos. To neįmanoma pasiekti, kai turime tik bendrąjį planą ir detalųjį atskiro sklypo planą. Viešojo intereso atspindėjimas kvartaliniame planavime padėtų išspręsti daug problemų, kurios šiandien visuomenėje kelia prieštaringus dalykus. Visuomenė bando išspręsti problemas per detalųjį planą. Neįmanoma darant 20 arų detalųjį sklypo planą jame padaryti skverą ilsėtis. Tuo tarpu kvartaliniame 20 hektarų sklype tai galima padaryti ir, svarbiausia, yra vietos, kur padaryti.
– Teritorijų planavimo procese labai svarbus yra ir bendruomenių įtraukimas į šią veiklą, o tiksliau, jų pačių aktyvus dalyvavimas. Dažnai girdime nusiskundimų, kad šiam procesui trūksta skaidrumo, viešumo. Ką darbo grupė siūlo šiuo klausimu? Ar turite savo viziją?
– Bendruomenių buvimas, jos vieta turėtų būti savivaldos problema. Reikėtų koreguoti savivaldos įstatymus. Bendruomenės turėtų pradėti kurtis nuo apačios. Kitaip tariant, pirmas žingsnis būtų bendruomenėms pačioms išsirinkti seniūnus. Jie realiausiai atspindėtų bendruomenių interesus, rūpintųsi jomis. Bendruomenių stiprinimas yra viena svarbiausių valstybės užduočių, nes nuo čia prasideda pati valstybė. Kuo stipresnė bendruomenė, tuo stipresnė valstybė.
Po Nepriklausomybės atgavimo demokratinės visuomenės modelį mes įgyvendinome tiesmukai. Paėmėme Vakarų modelį, jį nusikopijavome ir įdiegėme. Iš esmės mes visi išėjome iš koncentracijos stovyklos – Sovietų Sąjungos. Ir mūsų mentalitete tai išliko. Vakarų demokratija turėjo šimtmečiais augti, kad iki to ateitų, bendruomenės kūrėsi po truputėlį. Mums reikėjo tarpinio laikotarpio. Paleista demokratija ir privedė iki to.
– Kaip manote, kiek laiko prireiks įgyvendinti darbo grupės pasiūlymus ir kokio rezultato tikitės?
– Apie laiką šiandien labai sunku kalbėti. Nesitikiu, kad per metus ar dvejus kas nors labai pasikeis. Esu įsitikinęs, jog įstatymų pataisymus tikrai padarysime ir kitais metais jie „nuguls” į Seimą. Pirmiausia tai bus teritorijų planavimo įstatymas. Antra, turi atsirasti viešojo intereso įgyvendinimo ir teritorijų planavimo įgyvendinimo įstatymas. Šie įstatymai šiandien dar negimę, bet jau yra konceptualios jų dalys. Be šių klausimų negalėsime judėti toliau.
Esminiais miestų plėtotojais turi pasidaryti miestai. Reikia suprasti, kad miesto lyderis, miesto administravimas ir bendruomenė turi pati auginti miestą. Miesto auginime neužtenka tik savivaldybės darbuotojų dalyvavimo. Turi dalyvauti ir bendruomenė, ir verslo žmonės, ir visi tie, kurie gyvena bei yra suinteresuoti miestu. Tiktai tada, padarius miestą energetiniu kamuoliu, į jį ateis kapitalas, žmonėms bus geriau gyventi, į jį atvažiuos turistai, galėsime kalbėti apie tų miestų augimą.
Tai yra kelias, per kurį Lietuva atsigaus. Kiek įdėsime potencijos į miesto auginimą, tiek įdėsime potencijos ir į visos valstybės auginimą. Valstybė yra aritmetinis miestų sudėtas modelis.
