Bendrovėje „Kauno energija” pristatyta Kauno miesto savivaldybės centralizuoto aprūpinimo šiluma strategija. Joje nagrinėjami būdai, kaip užtikrinti kokybišką šilumos tiekimą mažiausiomis Kauno miesto mastu sąnaudomis ir darant kuo mažesnę neigiamą įtaką aplinkai.
Strategija parengta Kauno miesto savivaldybės užsakymu. Daugiau nei 400 puslapių dokumentas buvo rengtas pusmetį ir baigtas rengti šių metų rugsėjo 19 dieną. Jame pateikiama ne tik pati strategija, bet ir priemonių planas, kaip pertvarkyti visą šilumos tiekimo (gamybos, perdavimo, vartojimo ir pardavimo) grandinę, kad būtų užtikrintas gamybos efektyvumas, ženkliai sumažinti energijos nuostoliai ją vartojant ir perduodant, sukuriama ir skatinama konkurencija, tuo neutralizuojant neigiamą monopolijos įtaką šilumos gamyboje ir kuro tiekime.
Strategijoje nurodomi tikslai, kuriuos Kaunas turi pasiekti iki 2022 metų:
1. 65-70 % šilumos gaminti kogeneraciniame cikle;
2. Nuostolių dalį perdavime sumažinti iki 14%;
3. Vidutines šilumos sąnaudas pastatuose sumažinti iki 84 kWh/m2;
4. Kad iškastinis kuras sudarytų ne daugiau kaip 50% viso naudojamo kuro;
5. Kad vieno gamintojo dalis tinkle neviršytų 40% patiekiamo į tinklą šilumos kiekio;
6. Kad būtų sukurtos, patvirtintos ir įgyvendinamos priėjimo prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų Kauno mieste taisyklės („Grid code”), kurios užtikrina aiškias, skaidrias ir nediskriminacines taisykles visiems sistemos naudotojams (gamintojams, vartotojams, tiekėjams) ir skatina konkurenciją tarp šilumos gamintojų;
7. Kad vieno gamintojo dalis tinkle neviršytų 40% patiekiamo į tinklą šilumos kiekio;
8. Kad modernizuotų daugiabučių dalis procentais arba vienetais lyginant su 2012 metais sudarytų 1917 vnt.;
9. Kad modernizuotų kvartalų (apimant daugiabučius pastatus, teritorijų inžinerinius tinklus ir gerbūvį) kiekis vienetais sudarytų 7;
10. Kad šilumos dalis, pagaminama naudojant vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius būtų ne mažesnė kaip 50%;
11. Kad veiktų pastatų efektyvaus energijos vartojimo techninės kontrolės ir stebėsenos sistema.
Strategiją pristatęs energetikos ekspertas Ramūnas Gatautis sako, kad ši strategija – tai ilgai lauktas dokumentas, kuris turėtų padėti atsakyti į klausimus, kaip toliau turės būti vystomas Kauno šilumos ūkis. Eksperto nuomone, neišvengiamai turės atsirasti konkurencija šilumos gamybos sektoriuje, kaip daugelyje Europos šalių tiekėjas šilumą turėtų parduoti kaip didmenininkas, t. y. namams kaip vienetams, o ne atskiriems butams, neišvengiamai turės didėti biokuro dalis šilumos gamyboje, o daugiabučiai turės būti atnaujinami kvartalais, o ne atskirais pastatais. Ekspertas taip pat pabrėžė, kad gamybos ir tiekimo atskyrimo modelis, kuris Kaune jau buvo įgyvendintas prieš 10 metų, laukto efekto – šilumos kainų sumažinimo vartotojams – nedavė.
Strategiją parengė Kauno technologijos universiteto Projektų vadybos centro suburta žymių energetikos ekspertų grupė: prof., habil. dr. Juozas Augutis, doc., dr. Aušra Pažėraitė iš Vytauto Didžiojo Universiteto, doc., dr. Valdas Lukoševičius, doc., dr. Kęstutis Buinevičius iš Kauno technologijos universiteto, dr. Arvydas Galinis, dr. Ramūnas Gatautis, dr. Mindaugas Krakauskas, dokt. Vidas Lekavičius, prof., habil. dr. Vaclovas Miškinis, dr. Egidijus Norvaiša iš Lietuvos energetikos instituto, dr. Vykintas Šuksteris, dokt. Donatas Barysa, dokt. Rolandas Jonynas iš UAB „Terma consult”. Naujoji strategija bus teikiama svarstyti Kauno miesto savivaldybės tarybai.
www.kaunas.lt
