Prie Kauno pilies medžius iškirtusi savivaldybė turės atseikėti 165 tūkst. litų kompensacijos ir pasirūpinti, kad jie būtų atsodinti kitose miesto erdvėse.
Lenda į rezervo fondą
„Nereikėtų šito akcentuoti. Tie pinigai niekur nedings, neatiteks kito miesto biudžetui. Už juos Kaune bus sodinami medžiai”, – teisinosi savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis.
Praėjusią savaitę jis kreipėsi į administracijos direktorę Editą Gudišauskienę, prašydamas skirti beveik 165 tūkst. litų prie pilies iškirstų medžių atkuriamajai vertei padengti.
Tikėtina, kad pinigų atsiras, nes Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, kad lėšos būtų atseikėtos iš administracijos direktoriaus rezervo, kuris skirtas stichinėms nelaimėms likviduoti ir kitiems nenumatytiems atvejams.
R. Miliukštis negalėjo paaiškinti, kodėl pernai balandį parengtame projektavimo sąlygų sąvade kompensacijos dėl kertamų medžių nebuvo nurodytos. „Gal dėl įstatymų netobulumo, gal dėl ko kito nebuvo aišku, ar reikės kompensuoti už tų medžių iškirtimą”, – bandė aiškinti Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.
Nepadarė, nors galėjo?
„Įrašius medžių kompensacijos sumą, tuo viskas ir būtų pasibaigę, nes kaina gana didelė. Projektas nebūtų praėjęs”, – įžvelgė architektas Kęstutis Mikšys, parengęs Kauno pilies atstatymo ir piliavietės sutvarkymo projektą.
Architektas neslėpė žinojęs, kad medžiai trukdys darbams ir juos reikės kirsti. „Apskritai ta kompensavimo sistema keista. Savivaldybė pati kerta, pati sau moka. Turėtų būti kažkoks kitas užsakovas. Kita vertus, aš nežinau”, – svarstė K. Mikšys.
Savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė neabejoja, kad šią kompensaciją buvo galima numatyti projekte, tačiau tuo nepasirūpino Kultūros paveldo skyrius.
„Išdavėme leidimą kirsti medžius, todėl pagal galiojančią tvarką turi būti kompensuojamas iškirstų medžių atkūrimas”, – pabrėžė R. Savickienė. Anot jos, rekonstruojant A. Juozapavičiaus prospektą, Miesto tvarkymo skyrius pasirūpino, kad už iškirstus medžius būtų kompensuojama iš projekto lėšų, kurios gaunamos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja iš pradžių prieštaravo planams iškirsti apie 160 medžių, augančių tarp Kauno pilies ir Neries upės, tačiau dabar teigia, kad pasielgta teisingai.
„Kadangi prie pilies atsodinti medžius nenumatyta, už skiriamą kompensaciją iki rudens parengsime projektą, kur ir kokius medžius Kaune sodinti”, – apie planus užsiminė R. Savickienė.
Vaizdas bus kitoks
Technika ir darbininkai pluša prie pilies kasdien, mat pagal projektą darbus reikia baigti iki balandžio pabaigos.
Neilgai trukę archeologiniai kasinėjimai lauktų rezultatų nedavė – patikslinti piliavietės, kurią nuplovė Neris, teritorijos nepavyko. „Lobio tikrai neradome”, – juokavo tiltą per pilies fosą pradėję statyti vyrai.
Istorikai skeptiškai vertina architekto K. Mikšio užmojį šioje vietoje pastatyti tiltą, tačiau savivaldybės valdininkai džiaugiasi, kad kompromisą pavyko rasti, o medinis statinys bus funkcionalus: juo žmonės tiesiai pateks į pilį ir piliavietę, galės privažiuoti greitosios pagalbos automobilis ar aptarnaujantis transportas.
