Pastaruoju metu daugelyje valstybių populiarėja „Pasyvaus namo” (angl. „Passive house”) pastatai. Svarbiausias „Pasyvaus namo” idėjos principas – pastate išlaikyti šilumą nenaudojant energijos arba naudojant jos labai mažai. Tokiame name šilumą gamina žmonės, šviesos, elektros įrengimai, ypač saulės spinduliai, o, esant papildomam poreikiui, ir kiti energijos šaltiniai.
„Tokio tipo pastatų Lietuvoje dar nėra, tačiau aplinkos ministerija sieks, kad „Pasyvaus namo” idėja būtų pradėta įgyvendinti ir Lietuvoje, – teigia aplinkos ministras Artūras Paulauskas. – Tam reikia patobulinti įstatyminę bazę. Į ją reikia įtraukti „Pasyvaus namo” apibrėžimą ir nustatyti jo standartus teisės aktuose.”
Aplinkos ministro manymu, siekiant kuo greičiau Lietuvoje pradėti statyti „Pasyvaus namo” tipo pastatus, tikslinga būtų šiam tikslui nukreipti socialiniams būstams skirtas lėšas. Aplinkos ministerija kartu su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra bendradarbiauja su austrais, kurie, statydami „Pasyvius namus”, sukaupė nemažai patirties ir žinių.
Ministro nuomone, „Pasyvaus namo” projektų įgyvendinimas prisidėtų sprendžiant pasauliui aktualiausias problemas – tokias kaip klimato atšilimas, energijos išteklių mažėjimas. Tokio pobūdžio pastatai, kurie atitinka ne tik dabartinius, bet ir ateities statybos reikalavimus, ne tik užtikrintų geresnes gyvenimo sąlygas, bet ir pakeltų gyvenviečių vertę.
Rugpjūčio pabaigoje Austrijos delegacijos atstovai, vadovaujami Lietuvos garbės konsulo Austrijoje Raoulio Kauffjerio, pristatė tris priešprojektinius pasiūlymus naujo nuomojamo socialinio būsto statybai, pritaikyto Lietuvai pagal „Pasyviam namui” keliamus reikalavimus.
Būsto ir urbanistinės plėtro agentūros direktoriaus Valiaus Serbentos teigimu, bendradarbiavimas su austrų specialistais yra ne tik reikalingas, bet ir naudingas Lietuvai. Tikimasi, kad artimiausiu metu „Pasyvaus namo” idėja bus įgyvendinta ir Lietuvoje. Pirmasis toks namas bus skirtas socialinio būsto reikmėms.
