Premjero Gedimino Kirkilo pasvarstymai, kad visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis galėtų būti įvestas 2009 m., atgaivina diskusijas dėl šio mokesčio naudos ir perspektyvų. Laiku įvestas šis mokestis būtų pristabdęs ir nekilnojamojo turto burbulų pūtimą. Tačiau jo stabdys yra patys politikai, kurie noriai perka žemės sklypus ir kalba apie socialinę lygybę, rašo dienraštis „Verslo žinios”.
Šio mokesčio šalininkai tvirtina, kad jis reikalingas, naudingas ir jau pavėlavęs – slopstant NT rinkos bumui jis praranda aktualumą. Be to, jie pažymi, kad šios kadencijos Seimui stinga politinės drąsos priimti nepopuliarius sprendimus, ypač prieš artėjančius rinkimus.
Mokesčio priešininkai sako, kad toks mokestis yra nepagrįstas ir jis gyventojus apmokestintų dvigubai.
„Iš pradžių apmokestinamos gyventojų pajamos, o paskui už jas įsigytas būstas. Tai nėra teisinga”, – „Verslo žinioms” sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Remigijis Šimašius.
Seimo narys, Kęstutis Glaveckas teigia, kad palankiausias laikas šiam mokesčiui įvesti jau praėjo. Pasak jo, mokestį reikėjo įvesti prieš keletą metų, kai buvo perkama žemė už dešimtis tūkstančių litų, o po trejų metų parduodama 10–15 kartų daugiau, nemokant jokių mokesčių.
