Dujotiekį Baltijoje planuojanti tiesti bendra Rusijos, Vokietijos ir Olandijos kompanija „Nord Stream” Lietuvos aplinkos ministerijai pateikė būsimojo vamzdyno maršruto schemą.
Lietuvos gyventojams suteikta teisė iki šių metų gruodžio 30 dienos pateikti motyvuotus pasiūlymus dėl planuojamo Šiaurės Europos dujotiekio trasos koregavimo.
Dviejų po 1,4 metro skersmens vamzdžių tiesimas Baltijos jūros dugnu nepalies Lietuvos teritorinių vandenų. Vamzdžiai praeis maždaug už 150-200 kilometrų nuo mūsų šalies krantų.
Lietuva, kaip ir dar aštuonios prie Baltijos jūros esančios šalys, pripažintos kaip patirsiančios vamzdyno tiesimo ir jo eksploatavimo poveikį.
Lietuva, Estija, Latvija ir Lenkija yra kategoriškai pasisakiusios prieš vamzdyno tiesimą. Pagrindinis jų argumentas yra toks, kad tiesiant vamzdyną Baltijos jūroje bus pajudinti ant dugno gulintys Antrojo pasaulinio karo cheminiai ginklai – ipritas, tabūnas, fosgenas, skirtas žaloti sveikatą ir naikinti gyvybę, bei visos kitos nusėdusios medžiagos – švinas, fosforas, gyvsidabris, kadmis.
Vamzdyno maršruto rengėjai užsiminė, kad tiesiant dujotiekį bus vengiama cheminių ginklų skandinimo vietų ir zonų. Tokios zonos yra Baltijos jūros Danijos ir Švedijos sektoriuose.
„Nord Stream” vamzdyno tiesimo Baltijos jūroje informacijoje nurodyta, kokį poveikį pajustų Lietuva. Lyginant jūros dugną, kur bus guldomi vamzdžiai, bus pakelta dalis nuosėdų. Aplink vamzdyno tiesimo platformą bus nustatyta 1500 metrų apsaugos zona, kur negalės priplaukti pašaliniai laivai. Nutiesus vamzdyną pagal jį bus nustatyta apsaugos zona, kur plaukiantys laivai negalės leisti inkarų. Maždaug už 40 kilometrų nuo Švedijos Gotlando salos bus pastatyta dujotiekio aptarnavimo platforma su 500 metrų apsaugos zona, kur bus draudžiamas laivų eismas ir žvejyba. Dujotiekio vamzdynų slėgio bandymai bus vykdomi naudojant jūros vandenį. Po šių bandymų iš dalies užterštas vanduo iš vamzdžių bus išpumpuotas atgal į jūrą.
