Nelaimė Kauno rajone, kur sekmadienį per audrą sugriuvus apleistam pastatui buvo sužalota 11 Čekijos turistų dviratininkų, priminė apie seną mūsų šalies bėdą – pastatų vaiduoklių savininkai nekreipia dėmesio į raginimus susitvarkyti savo nekilnojamąjį turtą, o teisinė bazė yra tokia skylėta, kad apsileidėliai tiesiog tyčiojasi ir nieko nedaro.
Kaip rašo dienraštis „Vakarų ekspresas”, uostamiestyje taip pat yra nemažai apleistų nekilnojamojo turto objektų, tačiau kova su jų valdytojais primena tik imitaciją: šiemet apleistų ir netvarkomų pastatų skaičius Klaipėdoje išaugo penkiais – iki 39, tačiau pernai už apsileidimą buvo nubausti tik dviejų griuvenų savininkai.
Papildytas sąrašas
Kiekvienais metais uostamiesčio Taryba tvirtina netvarkomų ir apleistų pastatų sąrašą. Tokios tvarkos tikslas – ne tik identifikuoti apsileidėlius. Vaiduoklių savininkai privalo mokėti maksimalų 1 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, negali pretenduoti į jokias lengvatas. Taip pat gauna baudas.
Tačiau pernai 1 tūkst. litų paploninti kišenę teko tik Liepų g. 71 esančio pastato šeimininkui. 3 tūkst. litų baudą gavo įmonė, įsigijusi sudegusio „Baltijos” kino teatro pastatą, tačiau baudos skyrimą apskundė teismams. Dabar byla nagrinėjama Vyriausiajame administraciniame teisme.
Uostamiesčio savivaldybės Tarybos Miesto ūkio komiteto pirmininkas Vidmantas Plečkaitis teigė, kad patvirtinus naująjį apleistų pastatų sąrašą, bus bandoma po vieną į komitetą kviesti „vaiduoklių” savininkus ir aiškintis, kodėl nėra tvarkomasi.
Jis pripažino, kad skiriamos baudos įtakos daro mažai, nes verslininkai neretai arba skundžia sprendimus teismams, arba nieko nedaro ir laukia palankaus momento nekilnojamąjį turtą parduoti.
Kaip pabrėžiama dienraštyje „Vakarų ekspresas”, dar vienas sunkumas – ribota galimybė nubausti apleisto pastato savininką ar jo prižiūrėtoją, jei įmonė registruota ne Klaipėdoje. Yra buvęs ne vienas atvejis, kai kitų miestų savivaldybių administracinės komisijos skirdavo minimalias, vos kelis šimtus litų siekiančias baudas. Arba būdavo pritaikomas net ne tas teisės aktas, pagal kurį norėta bausti savininką Klaipėdoje.
Problemų kelia ir tie apleisti pastatai, kurie priklauso savivaldybei, valstybei ar jos valdomai įmonei. Tokiu atveju vietos valdininkams pasiekti, kad statinys būtų prižiūrėtas, yra dar sudėtingiau.
„Taip, čia problema. Tačiau koją apleistų pastatų savininkams kiša ir paveldosaugininkai, kurie reikalauja įvairių tyrimų ir panašiai. Nors, tiesą pasakius, aš nežinau tokių statinių, kurie akivaizdžiai keltų klaipėdiečiams grėsmę”, – tikino V. Plečkaitis.
Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda taip pat pripažino, kad teisės aktai, leidžiantys bausti apleistų pastatų savininkus, yra nepakankamai griežti.
„Galėtų ir Seimas reaguoti. Mūsų specialistai elgiasi taip, kaip numato įstatymai. Tačiau Klaipėdoje situacija yra netoleruotina, tad tikrai dar didesnį dėmesį skirsime tiems „vaiduokliams”. Turėtų padėti ir viešumas”, – dienraščiui „Vakarų ekspresas” teigė jis.
Uostamiestyje apleistų pastatų, kurie priklauso valstybei, savivaldybei, yra mažiau nei griuvenų, priklausančių privatininkams.
