Nors Europos Sąjunga (ES) turi direktyvą, saugančią bendrijos šalis nares nuo dujų tiekimo sutrikimų, bendrijos naujokėms ji iš esmės negalioja. Paradoksalu, tačiau jeigu Rusija sumanytų, pvz., mėnesiui ar dviem Lietuvai nutraukti dujų tiekimą, vadinamojoje direktyvoje dėl priemonių, skirtų gamtinių dujų tiekimo patikimumui užtikrinti, tai nebūtų traktuojama kaip tiekimo krizė.
Direktyva priimta 2004 m. balandžio 26 d., savaitė prieš Lietuvos ir dar devynių šalių įsiliejimą į ES. Dokumentas, reglamentuojantis bendrijos veiksmus dujų tiekimo sutrikimų atveju, pasirodo, ES naujokių negina.
„Siekiant suvaldyti didelį tiekimo sutrikimą, šioje direktyvoje reikėtų numatyti trijų žingsnių požiūriu pagrįstą mechanizmą. Pirmas žingsnis turėtų apimti šios pramonės šakos reakciją į tiekimo sutrikimą; jei to nepakaktų, valstybės narės turėtų imtis priemonių tiekimo sutrikimui išspręsti. Tik tuo atveju, jei pirmu ir antru etapu taikytų priemonių neužtektų, reikėtų imtis reikiamų priemonių bendrijos lygiu”, – teigiama direktyvoje.
Rodos, viskas gerai – ES gina savo nares nuo dujų tiekimo sutrikimų. Tačiau „didelis tiekimo sutrikimas” direktyvoje apibrėžiamas kaip „padėtis, kai bendrija rizikuoja netekti daugiau nei 20 proc. trečiųjų šalių tiekiamų dujų atsargų, ir nepanašu, kad padėtis bendrijos lygiu gali būti tinkamai tvarkoma nacionalinėmis priemonėmis”.
Tokio apibrėžimo neatitinkančius tiekimo sutrikimus ES šalys turi spręsti savarankiškai.
Metų blokada – ne krizė
Jeigu dujų tiekimas Lietuvai būtų nutrauktas net mėnesiui ar dviem, direktyva mūsų šalies negintų, mat 20 proc. ES dujų importo per Lietuvos teritoriją toli gražu neina. Apytikriai skaičiuojant, per metus ES iš trečiųjų šalių importuoja daugiau kaip 300 mlrd. kubinių metrų dujų.
Vadovaujantis šiais skaičiavimais, dujų krizė, anot direktyvos, įvyktų tuomet, jei per 8 savaites dujų tiekimas bendrijai sumažėtų apie 9,5 mlrd. kubinių metrų.
Vėlgi apytikriai skaičiuojant, per Baltijos šalis, Lenkiją, Suomiją, Vengriją, Rumuniją, Bulgariją ir Graikiją per metus prateka apie 47-50 mlrd. kubinių metrų dujų. Visos šios šalys, išskyrus Graikiją, yra visiškai priklausomos nuo importo iš Rusijos koncerno „Gazprom” valdomų kompanijų. Tačiau jeigu joms visoms dujų tiekimas nutrūktų 8 savaitėms, susidarytų kiek daugiau kaip 7 mlrd. kubinių metrų deficitas – kur kas mažiau, nei reikalauja direktyva. Taigi visiškas dujų embargas devynioms ES narėms, vadovaujantis oficialiais dokumentais, nebūtų traktuojamas kaip krizė.
Remiantis direktyvos apibrėžimais, Rusija dujų tiekimą Lietuvai galėtų apkarpyti perpus ir tokius apribojimus išlaikyti metus ar net ilgiau. Mat ir tai pagal direktyvą nebūtų krizė.
Komentaras
Šarūnas Birutis, europarlamentaras: „Jau daugelį metų kalbame, kad ES šalys neapsaugotos. Turi būti bendra politika. Bet daugelis valstybių tam priešinasi. Jie galvoja, kad patys susitars dėl palankesnių kainų ir tiekimo sąlygų. Dujininkų įtaka didelė. Lietuva to klausimo irgi nekelia, nes, matyt, taip patogiau.
Jeigu būtų vieningi ES susitarimai, pvz., dėl kainų derėtųsi ne vyriausybės, o Europos Komisija, nebebūtų reikalingi tam tikri tarpininkai, nebūtų ir atitinkamų partijų finansavimo. O Maskva labai gudriai viską organizuoja.
Dabar svarstomos šios direktyvos pataisos. Bet permainų greitai nebus. Manau, kad reikėtų keisti ir pačią tiekimo sutrikimo sąvoką, bet kol kas tokios iniciatyvos nebuvo. Gal ir bandysime kelti šitą klausimą.”
