Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti dujotiekis „Nord Stream” gali apsunkinti Lietuvos, Latvijos bei Švedijos inicijuojamo elektros jungties projekto įgyvendinimą.
Trečiadienį Seime Aplinkos apsaugos komitete pristačius „Nord Stream” poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, sulaukta klausimų, ar Baltijos jūros dugnu tiesiamas dujotiekis netaps kliūtimi kitiems planuojamiems projektams.
Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Vitalijus Auglys į tai atsakė, jog jungčių Baltijoje esama ir šiuo metu, tačiau Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Genotoksikologijos laboratorijos vadovė Janina Baršienė tvirtino, jog nutiesus dujotiekį kitų projektų įgyvendinimas priklausys nuo „Nord Stream” savininkų malonės.
„Taip, mes turėsim gauti iš jų (savininkų – BNS) leidimą, kadangi dujotiekis kerta visą Baltiją nuo šiaurės iki Pietų, visi bus priklausomi”, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė J.Baršienė, pusiau juokais pridūrusi, jog „reikia greičiau tiesti, kol jie nenutiesė”.
Mokslininkei kilo klausimų ir dėl „Nord Stream” užsakymu atliktos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos objektyvumo: „Jie labai gerai sako, manipuliuodami visais reikalavimais, ir iš poveikio galimo paverčia į mažareikšmį arba nereikšmingą. Tai yra pati didžiausia pasaulyje povandeninė intervencija, iš tiesų tokio projekto niekur pasaulyje nėra”.
Tuo tarpu, pasak J.Baršienės, dujotiekis bus tiesiamas ir per itin užterštas teritorijas, todėl poveikis aplinkai prognozuojamas toli gražu ne minimalus, kaip teigiama ataskaitoje.
„Dumble, kuriuo bus tiesiamas dujotiekis, labai aukštos koncentracijos sunkiųjų metalų, šimtus tūkstančių kartų didesnės koncentracijos, nei leidžiama, tokios dozės sukelia pakitimus žuvyse, moliuskuose. Bus nešamos tokios teršalų dozės, kurios duos poveikį negrįžtamai”, – sakė J.Baršienė.
Ekologei užkliuvo ir tai, jog projektas „palaimintas” nepaisant to, jog šalia Vokietijos jis kirs Europos Sąjungos saugomą „Natura 2000” teritoriją. „Europoje labai didelis triukšmas buvo keliamas, nes šitas projektas kerta ir poveikį turi saugomom teritorijom, bet jis kažkaip išteisinamas, pateisinamas”, – sakė J.Baršienė.
Aplinkos ministerijos atstovas, komitete pristatęs poveikio aplinkai ataskaitą, kalbėjo santūriau, tačiau pripažino, jog nuogąstavimų dėl projekto poveikio aplinkai esama.
„Lietuvos nuogąstavimai – galimas poveikis Baltijos ekosistemai dėl sąlyčio su palaidotu cheminiu ginklu, galimos ilgalaikės pasekmės dėl taršos vykdant darbus jūros dugne, kai kur reikės prasikasti, kai kur dujotiekį paremti, pilti akmenų, uolų pylimus, bus antrinė tarša, galimos ir neigiamos pasekmės socialinei ekonominei aplinkai, ypač žvejybos sektoriui”, – sakė V.Augys.
Lietuva ketina pateikti savo vertinimą dėl dujotiekio „Nord Stream” projekto, tačiau ji tegalės tikėtis, kad į jos nuomonę bus atsižvelgta.
„Lietuva neturi ir negali išduot jokių leidimų tiesti šį dujotiekį, nes trasa numatyta kitų šalių teritoriniuose ir ekonominiuose vandenyse, taigi Lietuva negali išduoti jokių leidimų, bet pagal nustatytas procedūras mes turim suformuoti savo nuogąstavimus ir šalys, kurios išduos leidimus, turės vienaip ar kitaip atsižvelgti į mūsų nuomonę”, – sakė AM atstovas.
Savo vertinimą valstybėms, per kurių teritorinius ar ekonominius vandenis eis dujotiekio trasa, Lietuva pateiks birželį, tačiau Baltijos šalių bei Lenkijos nuomonės tebus konsultacinio pobūdžio.
Projektą vykdantis konsorciumas „Nord Stream” vasarį baigė ekologinę dujotiekio projekto poveikio aplinkai (pagal JT EEK Espo konvenciją) ataskaitą. Ataskaitoje numatomas tik nedidelis projekto poveikis aplinkai, kuris, nurodoma, bus nedidelės reikšmės, ne didesnis nei vidutinis, ir trumpalaikis.
Ataskaita kovo mėnesį pateikta svarstyti šalių, per kurių teritorinius ar ekonominius vandenis eis dujotiekio trasa – Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos, taip pat poveikį patirsiančių šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos – visuomenėms.
Projektui „Nord Stream” įgyvendinti būtina gauti penkių šalių – Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos, per kurių teritorinius vandenis dujotiekis bus tiesiamas, sutikimą. Taip pat būtina informuoti Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, nes šioms šalis Baltijos dugnu eisiantis dujotiekis taip pat turės įtakos.
1200 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream” sujungs Rusijos Baltijos pakrantę netoli Vyborgo su Vokietijos Baltijos pakrante netoli Greifsvaldo.
